Verslininkai keiksnoja valdžią dėl išpūsto valdymo aparato, didinamų mokesčių ir pasyvumo priimant sprendimus

Vis gilėjantis ekonominis sunkmetis jau daugelį verslininkų paguldė ant menčių. Tačiau verslo žmonės be kovos nelinkę pasiduoti ir jau ne kartą kreipėsi į Seimo narius bei Vyriausybę, kad šie atkreiptų į juos dėmesį, nežlugdytų ir taip vos kvėpuojančio verslo. Telšių rajono verslininkų asociacija kartu su kaimyninių rajonų verslininkų asociacijomis Vyriausybei pateikė netgi pasiūlymus, kaip šiuo sunkiu laiku palengvinti verslininko duoną. Deja, iki šiol jokių sprendimų šalies valdžia nepriėmė, nežinioje taip pat pakabino ir ekonomikos skatinimo planą. Kalbėjomės su Telšių rajono verslininkų asociacijos prezidentu Valdu Knystautu.
Rašėme, kad prieš gerą pusmetį Telšių rajono verslininkų asociacija kartu su dar keliomis asociacijomis Seimo nariams įteikė pasiūlymų, kaip palengvinti susiklosčiusią keblią padėtį versle, paketą, kurį šie perdavė Vyriausybei. „Mūsų siūlymams iki šiol kažkokių realių sprendimų nėra, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Telšių rajono verslininkų asociacijos prezidentas V. Knystautas. – Siūlymai buvo konkretinami, taisomi ir derybų keliu, o ne ultimatumu, pateikti Seimo nariams, kurie pasižiūrėjo į teisinę bazę, galimybes, politinę situaciją ir grąžino juos mums. Mes pritarėme jų pateiktoms korekcijoms ir, priėmę bendrą susitarimą, siūlymus pateikėme Vyriausybei. Deja, iki šiol jokių žinių.“ Pasak V. Knystauto, nuo rugsėjo Telšių rajono verslininkų asociacija pradės intensyvesnį darbą – susidėlios konkrečią metų programą ir grįš prie minėto klausimo.
Kalbėdamas apie dabartinį šalies sunkmetį, V. Knystautas svarstė, jog jis suteiks galimybę tiek verslininkams, tiek pačiai valstybei inventorizuotis: „Jei Vyriausybė tikrai sugebės peržiūrėti išlaidas valdymo struktūroje, ją optimizuos – lipant iš tos ekonominio sunkmečio duobės – galėsime gyventi iš savų resursų: kiek uždirbsime – tiek ir išlaidų galėsime turėti.“ Anot Telšių rajono verslininkų asociacijos prezidento, gerai žinoma, koks yra išpūstas valstybės valdymo aparatas. Jis ne tik garsėja besidubliuojančiomis funkcijomis, bet ir sukelia kliūtis produktui kurti. „Bet kokiais, net ir smulkiais, klausimais verslininkas yra priverstas derinti savo darbą su įvairiomis valstybės institucijomis. Dėl to sunku pagaminti galutinį produktą. Juk kuo mažiau kliūčių – tuo greičiau pajustume rezultatą“, – tvirtino pašnekovas.
Kalbėdamas apie valstybės mokesčių politiką, V. Knystautas negailėjo kritikos: „Nereikia būti dideliu išminčiumi, kad suprastum, jog mokesčių didinimas niekada neprives prie gero. Dabar padėtis yra tokia: gerokai didesnis procentas nesurenkamų mokesčių negu BVP (Bendras vidaus produktas) – tai reiškia, kad jau atsiranda šešėlinė ekonomika.“ Kitas dalykas, anot Telšių rajono verslininkų asociacijos prezidento, – reikia didinti apyvartumą. Tai esą būtų galima padaryti Europos Sąjungos skiriamais pinigais: „Kiek man žinoma, ES pinigai nėra panaudojami visu 100 procentų. Yra sritys, kurioms ta parama skirta, tačiau nėra sutvarkyti dokumentai, kad tuos pinigus būtų galima išleisti. Kodėl negalima jų permesti į kitą sritį, kuri tam yra pasiruošusi?“
Kaip pavyzdį, V. Knystautas pateikė Vyriausybės pastaruoju metu „fix“ idėja tapusią daugiabučių namų renovacijos programą: „Nesuprantu, kodėl į privačių namų renovaciją mes taip veržiamės? Argi neturime valdiškų objektų, mokyklų, darželių, senelių namų, pagaliau tų pačių savivaldybių pastatų ir pan.? Kodėl mes už tuos pinigus norime primygtinai, vos ne per prievartą pastatyti namą privačiam asmeniui, kuris to net nenori?“ V. Knystauto nuomone, investavus į valdišką turtą, jis atsipirks: „Statybos turi labai didelę grąžą per mokesčius – į biudžetą. Pavyzdžiui, investavus į objektą 10 mln. Lt, grįžtų apie 3–4 mln. Lt. Be to, darbu aprūpinamas ne tik statybininkas, bet ir daugelis kitų: baldininkai, statybinių medžiagų gamintojai, vežėjai, aptarnaujantys žmonės ir t. t. Tie patys investuoti pinigai grįžta ir per atlyginimus, nes gautas darbo užmokestis darbuotoją skatins daugiau pirkti ir didins apyvartumą, bei per Pridėtinės vertės mokestį. Dabar valstybės politika tokia: vienais metais keičiame langus, kitais – stogą, dar kitais – suremontuojame salę ir taip kokią mokyklą tvarkome ištisus dešimtmečius. Tokiais tempais nei mūsų vaikų vaikai neturės galimybės mokytis normalioje ugdymo įstaigoje.“