Varnių senjorai minėjo Medikų dieną

Varnių senjorai paminėjo Medicinos darbuotojų dieną. Jie, rankose laikydami spaustuvės dažais tebekvepiančią knygą „Pro gyvenimo vartus“, susėdo prie apskritojo stalo pasikalbėti, pasidalyti prisiminimais.
Kadangi senolių bendruomenei priklauso nemažas buvusių medicinos darbuotojų būrys, knygoje neatsitiktinai garbingą vietą užima skyrius, kuriame apžvelgiama Varnių medicinos raida nuo pat gydymo įstaigos atsiradimo iki pat šių dienų.
Buvusios vyr. med. seselės Janinos Armalienės net po 42 darbo metų neįsivaizduojame be balto chalato… Bet apie save moteris pasakoja tik tiek, kiek reikia, prisimindama buvusius kolegas. Tarytum kaltai pažvelgusi į šalimai sėdinčią Bronelę Lukošienę – buvusią rentgeno kabineto seselę, Janina sakė, jog ir pastaroji baltą chalatą nusivilko tik po 41 metų.
Kažkada J. Armalienė yra perskaičiusi žinutę spaudoje: „1982 metais Žemaitijoje siautėjo pūgos. Vieną naktį Šilutės rajono Natkiškių ambulatorijos felčerė Zosė Petrauskienė skubėjo pas gimdyvę. Kai mašina įstrigo pusnyje, medikė ryžosi eiti pėsčiomis, deja, tikslo ji nepasiekė. Po poros savaičių ją, trijų vaikų motiną, rado sušalusią.“
Apie tai a. a. Sikstas Bitaris parašė emocingą eilėraštį „Vizija“. Prisimindamas savo sesers – Z. Petrauskienės žūtį, Algimantas Brunius mėgino dar kartą perskaityti eilėraštį, tačiau graudulio ašaros privertė paliūdėti tyloje…
Taurus kaimo felčerės poelgis tapo visų Lietuvos medikų ryškiausiu deglu ir kilniausiu pavyzdžiu, vykdant Hipokrato priesaiką.
Srauniu upeliu pasipylė buvusių medikų prisiminimai apie pasiaukojamo darbo pavyzdžius Varnių ligoninėje ir poliklinikoje, apie šventą mediko misiją – tarnauti Dievui ir Žmogui. Lyg susitarusios, darbo veteranės R. Dargienė, J. Makaraitė, K. Krasauskienė, E. Stonienė, B. Butikytė ir kt. pačiais gražiausiais žodžiais minėjo pareigingą, jautrų ir reiklų vyr. gydytoją Georgijų Zaržicką, sukūrusį daugiau kaip šimtui darbuotojų jaukią ir darbingą aplinką, besirūpinusį buities ir poilsio sąlygomis.
„O vandentiekio tai nebuvo!“ – prisimena buvusi slaugutė O. Klapatauskienė. Tad visoms ligoninės buitinėms ir sanitarijos reikmėms vanduo buvo nešamas kibirais iš Varnelės.
Buvusi seselė K. Krasauskienė niekada nepamiršta, kaip naktimis būdavo išjungiama elektra ir į palatas reikėdavo eiti suleisti ligoniams vaistų su žibaline lempa arba žvake vienoje rankoje, su švirkštu – kitoje.
Argi galima neprisiminti pirmųjų Varnių ligoninės steigėjų – gydytojos Aldonos Bacevičiūtės ir pirmosios seselės Vandos Adomaitienės?
R. Bitarienė prisiminė, kaip savo namuose priglaudė iš žydų geto ištrūkusį gydytoją Dovydą Kaplaną, kuris vėliau dirbo Telšių ligoninėje.
Pagarbia bangele nuvilnijo prisiminimai apie ilgametį vyr. gydytoją a. a. Vytautą Foką ir kitus medicinos ir aptarnaujančio personalo darbuotojus.
Medicinos darbuotojų dienos proga renginio dalyviai šiltų žodžių nepagailėjo ir sveikinimus siunčia dabartiniam vyr. gydytojui Alfredui Maželiui, mieliems ir atsidavusiems gydytojams Lilijanai Vaišvilienei, Danutei Kuzavienei, Irenai Vanagienei, odontologėms Rimantai Liutkuvienei ir Adelei Mažylienei, seselėms Liudai Kalvaitienei, Violetai Steponkienei ir Editai Norkienei, ūkio dalies vedėjui Aloyzui Jagminui, vairuotojui Jonui Miliauskiui.