Lankydamiesi užsienio šalyse, pirmiausia skubame susipažinti su turtinga praeitimi alsuojančiu senamiesčiu – architektūros ir istorijos paminklu. Pasivaikščiojimai siauromis akmenuotomis gatvelėmis įkvepia, nupiešdami kitokį, ištisais šimtmečiais formuotą miesto veidą. Ypatingą protėvių dvasią saugo ir mūsų miesteliai. Vienas tokių – Varniai, kuriuose vaikščiojo vyskupas Motiejus Valančius. Tačiau dažnai savo praeities neįvertiname ir ją naikiname, siekdami modernumo.
Varnių Dariaus ir Girėno gatvę tyręs archeologas aptiko akmenų grindinius ir kitų unikalių radinių iš kelių epochų. Šiuo metu kelininkų darbai kai kuriose rekonstruojamos gatvės vietose sustabdyti – laukiama atvykstančių Kultūros paveldo departamento specialistų. Nuo jų sprendimo gali priklausyti, ar Varniuose bus išlaikyta keletą amžių menanti istorija, ar ją vėl užlies karšto asfalto danga.
Archeologiniai radiniai
Daugiau nei savaitę trukusius kasinėjimus rekonstruojamoje Varnių Dariaus ir Girėno gatvėje atliko iš Mažeikių kilęs, dabar Vilniuje gyvenantis archeologas Mindaugas Mačiulis. Jis yra pirmasis, tyręs minėtos gatvės istoriją – joje archeologai dar nesidarbavo.
Pirmadienį tyrimus baigusį specialistą nustebino istorinė radinių svarba. Atidengti du akmeninio grindinio sluoksniai. Pirmasis – XX a. pradžios. Antrajame – XVIII a. pabaigos – rasta carinių monetų. Dviejų metrų gylyje aptiktas XV–XVII amžiaus kultūrinis sluoksnis. Jame rasta to laikmečio keramikos koklių ir šulinio kvadratinis gabalėlis.
M. Mačiulis iš vietinių gyventojų sužinojęs, kad Dariaus ir Girėno gatve dažnai važinėję arklio traukiami vežimai ir karietos, tačiau pati gatvė buvusi labai drėgna. Tą patvirtino ir archeologiniai kasinėjimai: jų metu atrasti medžio puviniai specialistui leidžia daryti išvadą, kad medis tuo metu naudotas, siekiant išvengti sąlyčio su vandeniu.
Archeologas atradimus vadina reikšmingais ir gerokai praplėsiančiais Varnių kultūros paveldo teritoriją. „Nuostabu ir smagu rasti tokių dalykų! Tokių amžių grindiniai – vertinga medžiaga apie praeities gyvenimą. Regionui tokie tyrimai ypač svarbūs“, – teigė jis ir pridūrė, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera: Varniuose neįrengta lietaus nuotekų sistema, tačiau būtent šis faktas padėjo išsaugoti kultūrinį sluoksnį.
Archeologo atverstą Varnių istoriją dėl rekonstrukcijos darbų gali užpilti karšto asfalto lavina. Atostogaujantį Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėją Antaną Eičą pavaduojanti vyr. specialistė Aurelija Perminaitė teigia, jog dėl archeologo išvadų kai kuriose Varnių Dariaus ir Girėno gatvės atkarpose rekonstrukcijos darbai yra sustabdyti. „Įpareigojome Kultūros paveldo departamento specialistus atvykti ir patikslinti senojo miesto vietos vertingąsias savybes ir įvertinti grindinį“, – informavo ji.
Siūlo išsaugoti fragmentus šaligatviuose
Varnių Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio nuomone, Dariaus ir Girėno gatvės akmens grindinys yra pakankamai geros būklės – tuo įsitikinti gali kiekvienas juo važiuojantis, nes kelininkai yra nuėmę asfaltą. Visgi, pašnekovas įžvelgia ir praktinę pusę, todėl archeologo atkastus grindinių fragmentus siūlo išsaugoti bent šaligatviuose.
A. Ivinskio teigimu, pirmiausia reikia nustatyti, kuriose vietose rastos inžinerinės infrastruktūros fragmentai įdomiausi ir geriausiai išlikę: „Įvertinant šių laikų gyvenimo ir eismo intensyvumą, nemanau, kad šiandieninės infrastruktūros poreikio nebūtų galima suderinti su poreikiu parodyti istorinės inžinerinės infrastruktūros fragmentus. Tam tereikia rasti tinkamas vietas. Manau, kad tokia vieta yra ties buvusia Turgaus aikšte (XX a. antroje pusėje – Lenino aikštė). Po šita aikšte ar bent po tam tikra jos dalimi, kuri glaudžiasi prie Dariaus ir Girėno gatvės, galėtų būti išlikę visi trys kultūriniai sluoksniai iš XV, XVII, XX a.“
Grindiniai kloti M. Valančiaus iniciatyva
Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius pasakoja, kad Varniuose akmeninis grindinys buvo paklotas ne tik Dariaus ir Girėno, bet ir keliose kitose gatvėse: Vytauto, Daukanto, Ežero, Valančiaus prie Katedros.
„Kokybiški keliai Varniuose buvo reikalingi dėl vyskupijos centro, visos gatvelės buvo daugiau ar mažiau grįstos, – teigia A. Ivinskis. – Ankstesni vyskupai negyveno Varniuose, o M. Valančiui reikėjo aktyvios komunikacijos. Todėl jis parūpino, kad pro Varnius važiuotų paštas. Varniuose gatvės iš naujo buvo žvyruotos XIX a. pabaigoje, grindinį rengė žydai.“
Paskutiniai grindinių fragmentai, anot pašnekovo, prarasti maždaug 1982-aisiais: rajono architektui atostogaujant, jie buvo užpilti asfaltu: „Telšių valdininkai ir Varnių valdžia tais metais puikiai ignoravo Varnių istoriją.“ Tačiau muziejininką džiugina praėjusiais ir šiais metais Varniuose vykusių archeologinių kasinėjimų reikšmė: „Tyrimai Valančiaus gatvėje, Valančiaus skvere prie Daukanto gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžioje ties šimtmečiais čia buvusia Turgaus aikšte atskleidė buvusią Varnių kelių inžineriją ir jos pokyčius nuo XV iki XX a. pabaigos. Archeologai nupiešė infrastruktūros veidą per 600 metų.“
Prisimindamas šiemet atliktus darbus Valančiaus darželyje, A. Ivinskis nerimauja, jog dėl Dariaus ir Girėno gatvės taip pat gali būti priimami skuboti sprendimai: „Valančiaus darželyje, projektuojant ir klojant naują dangą, neatkreiptas dėmesys į skverą, kuriame varniškiai viliasi atstatyti čia buvusį Laisvės paminklą. Reikia apgailestauti, kad abiem atvejais projektavimo darbai tokiose svarbiose vietose vykdomi centralizuotai, uždarai ir skubotai. Neatsižvelgiama į istorinį, kultūrinį foną, neskiriama laiko pokalbiui su žmonėmis, kokį miestelio centrą ar skverą jie norėtų matyti.“
Be istorijos nebūtų ateities
„Nėra istorijos, nėra ir ateities“, – teigia Vilniaus dailės universiteto Telšių dailės fakulteto profesorius Algirdas Žebrauskas. Jis įsitikinęs, kad Varnių Dariaus ir Girėno gatvėje atkasto grindinio fragmentus būtina išsaugoti. Visgi ilgus metus Telšių rajono architektu dirbęs A. Žebrauskas pastebi, kad dėl susiklosčiusios situacijos būtina „gerai pasukti galvą“, ieškant tinkamiausio varianto.
„Dirbdamas aš visada daug analizuodavau ir bandydavau išsirinkti tinkamesnį variantą, netrukdantį inžineriniams dalykams. Nėra taip paprasta: gatvė, be istorinio paveldo, turi ir kitų reikalavimų, tokių kaip saugumas, vanduo, aukščiai, o sluoksniai yra giliai. Tai turi būti įvertinta ir nusprendžiama, ar gatvės grindinį galima eksponuoti. Uždarysime Varnių centrą? To padaryti neįmanoma.“
A. Žebrausko manymu, viena iš galimų išeičių – dalies grindinio eksponavimas arba stiklu dengto apžvalgos šulinio įrengimas.
Įdomu, bet nepraktiška
Varnių seniūnijos vyr. specialistas Juozas Rupulis į susiklosčiusią situaciją žvelgia praktiškai ir mano, kad naudotis akmeniniu gatvės grindiniu būtų nepatogu. „Istoriškai – įdomu, bet nepraktiška. Grindinys yra apie metro gylyje, tektų kasti visą gatvę. Vaikštantiems pėstute būtų patogiau, nei važiuojantiems transporto priemonėmis: gali kilti avarijų.“
Akmens grindiniu, varniškio manymu, būtų nepatenkinti ir gatvės gyventojai: važiuojančios mašinos skleistų triukšmą – žmonės ir dabar skundžiasi, kad dreba namų langai.
Varnių klebonas Jonas Petrauskis taip pat įsitikinęs, kad pirmenybę reikėtų teikti patogumui – gatvę išasfaltuoti, esą taip būsią gražiau ir maloniau. Grindinio nepatogumus dvasininkas įvertina kaskart važiuodamas Katedros aikšte, Telšiuose.