Įvaikinimas: suteikime vienišiems vaikams šiltus namus

Įvaikinimas – puiki išeitis, negalintiems susilaukti atžalų. Tarp telšiškių taip pat yra asmenų, suteikusių meilę ir puikius namus globos netekusiems vaikams.
Apie įvaikinimo galimybes kalbame su Telšių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičiene.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, svarbiausias žingsnis, galvojant apie įsivaikinimą, yra tvirtas apsisprendimas.
Yra šeimų, kurios prieš įsivaikindamos paima vaiką pagloboti, tačiau nusprendžia jį grąžinti į globos namus. Būna ir taip, kad pasiima kitą vaiką, bet ir jo atsisako. Toks suaugusiųjų elgesys, anot A. Tomkevičienės, traumuoja vaiką, todėl prieš pasiryžtant tapti globėjais ar įvaikintojais, būtina tvirtai apsispręsti.
A. Tomkevičienė pastebi, kad lietuviai dažniau nori įsivaikinti mažus vaikus, o užsieniečiai į savo šeimas priima vyresnius ir sveikatos sutrikimų ar net stiprią negalią turinčius vaikus. 2009–2010 m. dešimt vaikų iš Telšių rajono buvo įvaikinti užsienio šeimų. Užsieniečiams leidžiama įsivaikinti lietuvius vaikus, kuriuos, įtraukus į sąrašą, lietuviai neįsivaikina per pusę metų.
Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, dažniausiai norima įsivaikinti ikimokyklinio amžiaus mergaites.
Kas gali įvaikinti
A. Tomkevičienės teigimu, pretenduoti tapti įvaikintojais gali: pilnamečiai asmenys (bet ne vyresni nei 50 metų); susituokę; nebuvę teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais; asmenys, kuriems nėra ir nebuvo apribota tėvų valdžia; asmenys, buvę vaiko globėjais (rūpintojais), kuriems globa nebuvo panaikinta dėl pačių kaltės. Be to, kaip minėta, asmenys turi būti tvirtai apsisprendę įvaikinti vaiką ir nesirgti tam tikromis ligomis.
Įsivaikinti nėra leidžiama savo vaikų, brolių, seserų, o nesusituokusiems asmenims – įvaikinti to paties vaiko.
Reikiami dokumentai
A. Tomkevičienės teigimu, asmenys, atitinkantys minėtus reikalavimus, turi kreiptis į Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti šiuos dokumentus: prašymą, kuriame reikia nurodyti duomenis apie save (vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo vietą ir datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį). Taip pat reikalinga informacija apie įsivaikinti norinčio asmens šeimos narius, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičių, amžių, lytį, sveikatos būklę ir įvaikinimo motyvus.
Kiti reikalingi dokumentai: paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; santuokos liudijimo kopija, jeigu išsituokęs – teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopija, jeigu našlys – sutuoktinio mirties liudijimo kopija (jeigu ji yra); nustatytos formos (046/a) sveikatos pažymėjimas; pažyma apie šeimos sudėtį (išduoda seniūnija arba bendrijos pirmininkas); dokumentai apie šeimos gaunamas pajamas; pažyma apie šeimos gyvenamąsias patalpas (Nekilnojamojo turto registro išduotas pažymėjimas apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą).
„Jei norite įsivaikinti vaiką, Jums taip pat reikės pateikti sutuoktinio rašytinį sutikimą, kai vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu. Šiuo atveju reikia pateikti teismo sprendimo kopiją“, – supažindina A. Tomkevičienė.
Vyksta mokymai
„Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs išvardytus dokumentus, kreipiasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl pažymos apie įsivaikinti norinčio ir kitų kartu gyvenančių asmenų teistumą. Taip pat organizuoja mokymus, kuriuos turi išklausyti būsimieji įtėviai. Telšių rajone mokymus būsimiesiems įtėviams vykdo VTAS socialinio partnerio VšĮ „Soneima“ atestuoti socialiniai darbuotojai, kurie, pravedę mokymus, atlikę pasirengimo įvaikinti patikrinimą, parengia išvadą dėl pasirengimo įvaikinti ir perduoda ją VTAS. Mokymai trunka apie tris–keturis mėnesius. Per šį laikotarpį ketinantys įvaikinti asmenys turi išklausyti 10 sesijų įvairiomis temomis (viena sesija per savaitę, jos trukmė ne ilgiau nei trys valandos). Be to, organizuojamos individualios konsultacijos ir apsilankymai įvaikintojų namuose. Mokymų dalyviai atlieka namų darbus, kuriuos vėliau aptaria ir analizuoja kartu su grupės mokytojais individualių ar grupinių užsiėmimų metu“, – pasakoja Vaiko teisių skyriaus vedėja.
Sulaukia stebuklo
A. Tomkevičienė pastebi, kad įsivaikinti norintiems asmenims sunkiausia baigti mokymus. Yra buvę, kad jų metu paaiškėja, jog asmuo nėra pasirengęs tapti įtėviu, todėl jam duodamas neigiamas atsakymas.
Pašnekovė apgailestauja, kad dažniausiai asmenys, kurie prieš įsivaikindami nusprendžia vaiką pagloboti, tai daro iki globotinio pilnametystės. Gali būti, kad globą prieš įsivaikinant lemia pinigai: globojant per mėnesį valstybė moka 520 Lt, o įsivaikinęs vaiką asmuo paramos negauna.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja džiaugiasi atvejais, kai vaiką įsivaikinusios šeimas aplanko stebuklas: jos susilaukia biologinių vaikų, nors anksčiau negalėjo. Pašnekovė mano, kad toks džiaugsmas – tarytum atpildas už gerumą, suteikus beglobiui vaikui šeimą. Svarbiausia, kad biologinių vaikų susilaukusios šeimos ir toliau sėkmingai augina įvaikius.
Tarp lietuvių įvaikinimas nėra populiarus. A. Tomkevičienės manymu, taip yra dėl to, kad gyventojai bijo viešumo.