Vaido aistra – būti scenoje

Nevarėnų miestelyje gyvena Vaidas Praspaliauskas – linksmas ir draugiškas, visus su šypsena pasitinkantis vaikinas. Jis – skaitovų konkursų dalyvis, laureatas, renginių vedėjas ir organizatorius, būsimasis aktorius, šokėjas. Vaikinas yra Šiaulių universiteto Menų fakulteto estrados meno specialybės antro kurso studentas. Siūlome iš arčiau susipažinti su šiuo įdomiu jaunu žmogumi.
Apie save jaunuolis pasakoja taip: „Esu Vaidas Praspaliauskas, gimiau ir užaugau mažame Nevarėnų miestelyje. 2009 metais baigiau Nevarėnų vidurinę mokyklą. Šiuo metu studijuoju Šiaulių universitete estrados meną. Nuo mažens buvau aktyvus: mėgau bendrauti su žmonėmis, dainuoti, vaidinti, šokti. Veiklos man netrūksta ir dabar: vedu įvairius renginius, šoku estrados meno studentų šokių grupėje, su draugais kuriu linksmus filmukus, vaidinu Šiaulių estrados teatro spektakliuose.“
– Kodėl pasirinkai estrados meno studijas? Būti aktoriumi svajojai jau vaikystėje, o galbūt kažkas turėjo įtakos tavo pasirinkimui?
– Estrados meno studijas pasirinkau, nes ši specialybė leidžia man atskleisti savo sugebėjimus ir realizuoti svajones. Būti aktoriumi svajojau dar vaikystėje, o dabar labai džiaugiuosi žengdamas savo svajonės išsipildymo link. Manau, kad pasirinkimą lėmė ir mano buvusi lietuvių kalbos mokytoja Irena Šatkauskienė, kuri dar šeštoje klasėje pasiūlė dalyvauti skaitovų konkurse. Man tai labai patiko, esu dėkingas jai už palaikymą ir pagalbą.
– Esi patenkintas tuo, ką darai? Jautiesi laimingas?
– Taip, be abejo, džiaugiuosi tuo, ką darau, ir nė trupučio nesigailiu dėl savo pasirinkimo. Užsiimti kultūrine veikla labai smagu. Visada gaunu kažką naujo, susipažįstu su įvairiais žmonėmis. Nedvejodamas sakau, kad esu laimingas studentas!
– Minėjai, kad netrūksta užsiėmimų. Kaip suderini studijas ir kultūrinę veiklą?
– Suderinti šiuos dalykus nesunku – paskaitos dažniausiai vyksta dieną, o vakare esu laisvas ir užsiimu tuo, kuo noriu. Žinoma, kartais tenka praleisti paskaitas, tačiau stengiuosi neatsilikti nuo bendrakursių.
– Gal be minėtų užsiėmimų turi dar kitų pomėgių?
– Didžiausias mano pomėgis – būti scenoje, o laisvalaikiu mėgstu groti gitara. Ji mane ramina, o kai esu vienas, tai dar ir kokią savo kūrybos dainelę padainuoju (juokiasi).
– Minėjai, kad gimei Nevarėnuose. Ar nepamiršai jų išvykęs studijuoti į Šiaulius?
– Nevarėnų aš niekada nepamiršiu. Universitete paklaustas, iš kur esu kilęs, visiems su džiaugsmu atsakau, kad iš nedidelio ir gražaus Nevarėnų miestelio. Visi nustemba išgirdę tokį keistą pavadinimą ir galvoja, kad iš Varėnos. Tenka pakartoti porą kartų, kol supranta (juokiasi).
– Kodėl tau tokia brangi gimtoji vietovė?
– Nevarėnai, mano nuomone, yra pats gražiausias, draugiškiausias ir šilčiausias miestelis. Čia aš pirmą kartą užlipau ant scenos, sulaukiau pirmųjų aplodismentų ir žiūrovų palaikymo, be to, mokiausi pačioje nuostabiausioje mokykloje, kurioje iš kantrybės išvedžiau ne vieną mokytoją (juokiasi). Norėčiau visiems jiems nuoširdžiai padėkoti už kantrybę ir suteiktas žinias.
– Nors esi tik antro kurso studentas, tikriausiai dažnai pagalvoji, ką norėtum veikti baigęs studijas. Kokie tavo ateities planai?
– Žinoma, ateityje labiausiai norėčiau būti žinomu aktoriumi. O mano slapčiausia svajonė – patekti į televiziją ir paspausti V. Šapranauskui ranką (juokiasi).
– Pastebėjau, kad esi labai užsispyręs ir sieki užsibrėžtų tikslų. Ko norėtum palinkėti aktyviam Telšių jaunimui?
– Gerbiamas Telšių jaunime, linkiu, kad kiekvienas eitumėte savo svajonių keliu ir džiaugtumėtės kiekvienu, nors ir menku pasiekimu. Tik nesakykite, kad tai neįmanoma. Tiesiog paklauskite savęs: „Ką aš padariau, kad tai pasiekčiau.“ Patikėkite, be galo malonu, kai tavo darbus įvertina kiti, tada jautiesi pakylėtas. Be to, būtinai lankykitės spektakliuose, parodose, domėkitės kitų darbais ir ugdykite asmenybes.