Vai­da Spu­die­nė – apie iš­si­pil­džiu­sias sva­jo­nes

Feis­bu­ko „Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­sky­ro­je skel­bia­ma rub­ri­ka „Zo­dia­ko ženk­lai“ ga­na sėk­min­ga! Kas mė­ne­sį pa­skel­bus ją ir pa­pra­šius skai­ty­to­jų pa­siū­ly­ti, ko­kį žmo­gų rei­kė­tų pa­kal­bin­ti straips­niui, kas­kart su­lau­kia­me vi­so bū­rio pa­šne­ko­vų.

Šį­kart kvie­čia­me į pa­žin­tį su po Mer­ge­lės ženk­lu gi­mu­sia Tel­šių ra­jo­no gy­ven­to­ja, so­cia­li­nėje srityje dir­bančia Vai­da Spu­die­ne. Ne­se­niai pra­dė­ju­si ei­ti ir dar vie­nas at­sa­kin­gas pa­rei­gas – da­bar ji yra ir Liep­lau­kės se­niū­nai­tė.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Šir­džiai ar­ti­ma Liep­lau­kė

Il­gus me­tus gy­ve­nu­si Tel­šiuo­se Vai­da prieš tre­jus me­tus su šei­ma įsi­kū­rė iš­sva­jo­to­je Liep­lau­kė­je. Čia pra­bė­go jos vai­kys­tė, čia gy­ve­no jos se­ne­liai, čia te­be­gy­ve­na jos my­li­ma 91-uosius gy­ve­ni­mo me­tus skai­čiuo­jan­ti „ba­by­tė“.

Paš­ne­ko­vė at­vi­ra­vo, jog gy­ven­da­ma su vy­ru Tel­šiuo­se vis pa­sva­jo­da­vu­si apie per­si­kraus­ty­mą į Liep­lau­kę, net na­mą jau bu­vo nu­si­žiū­rė­ju­si, ku­ria­me no­rė­tų įsi­kur­ti. Ir štai sva­jo­nės pil­do­si! Vai­da jau ke­lin­ti me­tai yra sėk­min­gai ap­si­sto­ju­si Liep­lau­kė­je – sa­vo sva­jo­nių na­me.

My­li­mas dar­bas

Sėk­mė neap­len­kė Vai­dos ir pro­fe­si­nė­je sri­ty­je. Jau 16 me­tų ji dir­ba my­li­mą dar­bą – yra so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. Pra­džio­je de­šimt me­tų yra te­kę dirb­ti vai­kų na­muo­se. Šie me­tai, pa­sak mo­ters, ku­pi­ni gra­žiau­sių pri­si­mi­ni­mų, su vai­kais ji su­ta­rė pui­kiai. Vai­dos rū­pes­tį ver­ti­no ir auk­lė­ti­niai, iki šių die­nų at­si­me­nan­tys ją ir ne­gai­lin­tys ge­rų žo­džių. Vai­dai tai la­bai pa­glos­to šir­dį.

Liep­lau­kiš­kė sa­ko to­kia jau esan­ti – jai pa­tin­ka pa­dė­ti ki­tiems, tad nuo so­cia­li­nio dar­bo nea­ti­to­lo ir iki šių die­nų – penk­ti me­tai dir­ba Tel­šių so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re – at­ve­jo va­dy­bi­nin­ke. „Dar­bas ne­leng­vas… Dir­ba­me ne su daik­tais, o su žmo­nė­mis, to­dėl į sa­vo dar­bą žiū­riu la­bai at­sa­kin­gai. Mes koordinuojame atvejo vadybos procesą, telkiam pagalbos teikėjus planuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir jo šeimai. Siekiame padėti spręsti šeimoje iškilusius sunkumus, gerinti šeimos situaciją, viską darome siekdami vaiko ir šeimos gerovės“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Lais­va­lai­kiu – šo­kiai ir dai­nos

Tu­ri­nin­gas yra ir Vai­dos lais­va­lai­kis, pa­skir­tas dai­noms ir šo­kiams. Jau še­še­ri me­tai ji šo­ka Ryš­kė­nų kul­tū­ros cent­ro mo­te­rų šo­kių ko­lek­ty­ve „Sva­jo­nė“ (vad. Vi­ta­li­ja Žal­ge­vi­čie­nė). „Mėgs­tu bū­ti tarp žmo­nių, la­bai pa­tin­ka bend­rau­ti, tad pri­si­jun­gu­si prie šau­naus ko­lek­ty­vo vi­sa tai ir at­ra­dau. Kar­tu ke­liau­ja­me, da­ly­vau­ja­me tarptautiniuose kon­kur­suo­se, pui­kiai su­ta­ria­me“, – pa­sa­ko­jo šo­kė­ja.

Mėgs­ta V. Spu­die­nė ne tik šo­kius, bet ir pa­dai­nuo­ti. Jau ke­le­tą me­tų sėk­min­gai da­ly­vau­ja Ryš­kė­nų kul­tū­ros cent­ro or­ga­ni­zuo­ja­ma­me mu­zi­ki­nia­me pro­jek­te „Mu­zi­ki­nė kau­kė“.

At­sa­kin­gos pa­rei­gos

Pui­kiai Vai­dą pa­žįs­tan­tys liep­lau­kiš­kiai ir jos ar­ti­mie­ji pa­ra­gi­no ją da­ly­vau­ti ne­se­niai vy­ku­siuo­se Liep­lau­kės se­niū­nai­čių rin­ki­muo­se, kur su­lauk­usi vi­sų pa­lai­ky­mo ji bu­vo iš­rink­ta Liep­lau­kės se­niū­nai­te. Vai­da ti­ki­no, jog nau­jas jai pa­ti­kė­tas pa­rei­gas steng­sis ei­ti la­bai at­sa­kin­gai, ne­si­no­rė­tų, jog, pra­bė­gus ket­ve­riems me­tams, žmo­nės sa­ky­tų, jog nie­ko ne­pa­da­rė. „Ma­no nuo­mo­ne, se­niū­nai­tis – tai tar­si tar­pi­nin­kas tarp se­niū­no ir žmo­gaus. La­bai steng­siuo­si vi­sus iš­girs­ti, pa­dė­ti, už­jaus­ti. To­kia jau esu, man la­bai svar­bu pa­dė­ti ša­lia esan­čiam“, – pa­sa­ko­jo Vai­da.

La­biau­siai se­niū­nai­tei no­rė­tų­si su­vie­ny­ti liep­lau­kiš­kius, mat mies­te­ly­je yra su­si­kū­ru­sios dvi at­ski­ros bend­ruo­me­nės: „No­rė­tų­si, jog taptume viena stipria Lieplaukės labui dirbančia bendruomene.“