2014–2020 m. Europos Sąjungos parama žemės ūkiui sudarys apie 17 mlrd. Lt: iš jų kaimo plėtrai – 7 mlrd. Lt, tiesioginėms išmokoms – 10 mlrd. Lt. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Telšių skyriaus pirmininko Vytauto Rakicko, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams didės 70 proc. ir iki 2020 m. pasieks 196 EUR (676 Lt) už ha.
„Europos Komisija jau patvirtino skaičius – 2014–2020 m. ES parama žemės ūkiui sieks 17 mlrd. Lt, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo LŪS Telšių skyriaus pirmininkas V. Rakickas, – tačiau tuo pačiu Europos Komisija siūlo didinti kaimo plėtrai skiriamas lėšas ir mažinti tiesioginėms išmokoms tenkančią lėšų dalį. Mes, ūkininkai, su tokiais siūlymais nesutinkame. Daug kovojome, įdėjome jėgų ir resursų, kad tiesioginės išmokos didėtų, ir jeigu dabar pasiduotume Europos Komisijos spaudimui – atrodytume labai nesolidžiai.“ V. Rakicko teigimu, didžioji dalis šalies ūkininkų nedalyvauja Kaimo plėtros programoje (KPP), todėl tiesioginės išmokos jiems tampa vieninteliu paramos šaltiniu. Jas sumažinus, labiausiai nukentėtų smulkūs ir vidutiniai ūkiai. „Pavyzdžiui, smulkiam ūkininkui ypač sunku dalyvauti KPP siūlomoje Modernizavimo programoje, – tvirtino pašnekovas. – Kad gautum šios programos lėšų, pirmiausia norimą verslo objektą turi modernizuoti iš savo pinigų. Todėl reikia skolintis. Jeigu tai mažas ūkio subjektas – jis negali bankui įrodyti turintis realių pajamų, kad gautų paskolą. Negavęs paskolos – negali dalyvauti ir Modernizavimo programoje.
Ir, be viso to, dar ketinama nurėžti tiesiogines išmokas…“
Tiesioginėms išmokoms 2014–2020 m. laikotarpiui skirta 10 mlrd. Lt, t. y. 4 mlrd. Lt daugiau nei 2007–2013 m.
Pasak V. Rakicko, Pabaltijo valstybėms pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas – 2020 m. Lietuvos ūkininkai už 1 ha gaus 196 EUR (676 Lt): „Daugelyje ES šalių 2014–2020 m. laikotarpiui tiesioginės išmokos mažės, o Baltijos valstybėse – augs. Ir nors 2020 m. už 1 ha mūsų ūkininkai gaus 196 EUR, tačiau vis tiek ES išmokų vidurkio mes nepasivysime.“
2014–2020 m. KPP iš ES numatoma skirti 7 mlrd. Lt, t. y. 1 mlrd. Lt mažiau nei buvo 2007–2013 m. laikotarpiu. Kaimo plėtros programa sudaryta iš 26 priemonių: Leader programa, Ekologinis ūkininkavimas, Mažiau palankios ūkininkauti vietovės, Natura 2000, Jaunųjų ūkininkų ūkiams įkurti, Kraštovaizdžio gerinimo, Gamtosauginių reikalavimų, Modernizavimo programa ir t. t.
„2014–2020 m. KPP daug dėmesio skiriama jauniesiems ūkininkams, – informavo V. Rakickas. – Priemonėje jaunųjų ūkininkų ūkiams įkurti artėjantiems 7 metams numatyta skirti 210 mln. Lt. Skirtingai nei iki šiol – nuo 2014 m. jaunajam ūkininkui įsikurti bus skiriama 345 tūkst. Lt (buvo 148 tūkst. Lt).“ Tačiau, anot pašnekovo, šioje priemonėje numatytos ir tam tikros sąlygos: teikiantis paraiškas ūkininkas privalės turėti mažiausiai 12,5 ha, o baigiantis programai – 50 ha nuosavos žemės. Tikimasi, kad kitais metais prasidėsianti priemonė turėtų sulaukti daug norinčiųjų joje dalyvauti, juolab kad iš ūkininkų nebus reikalaujama turėti verslo plano.
LŪS Telšių skyriaus pirmininkas sakė, kad nuo 2014 m. iš KPP dingsta ydinga priemonė – Ankstyvas pasitraukimas iš žemės ūkio veiklos. „Šios priemonės esmė ta, kad ūkininkas, sulaukęs 55 m., gali pasitraukti iš aktyvaus ūkininkavimo ir jam kasmet iki 75 m. mokama tam tikro dydžio išmoka – apie 20 tūkst. Lt, – kalbėjo V. Rakickas. – Dažniausiai tokie ūkininkai savo ūkius perleidžia giminėms, bet iš aktyvios veiklos nepasitraukia ir dirba toliau.“ Pašnekovo teigimu, analogiškos priemonės nėra visame pasaulyje – tokį modelį naudojo vienintelė Lietuva. 2007–2013 m. KPP jai buvo skirta 40 mln. Lt.
Viena iš aktualiausių KPP priemonių mūsų ūkininkams – Mažiau palankios ūkininkauti vietovės. 2007–2013 m. laikotarpiui jai buvo skirta beveik 1,2 mlrd. Lt, o 2014–2020 m. numatytas 1 mlrd. Lt. Tačiau iki šiol nėra aišku, ar visos Telšių rajono žemės ir toliau išlaikys mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą. „ES pasirinko naują metodiką nustatyti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, – teigė V. Rakickas. – iki šiol Lietuva naudojo žemės balą, kuris parodė žemės derlingumą. Pagal jį ir buvo nustatinėjamos vietovės. ES pasitelkė kitokius kriterijus. Dabar bus žiūrima į temperatūrą (kurie rajonai yra šalčiausi), kritulius, kalvotumą, galiausiai į pačią žemės struktūrą ir pan.“ Pagal juos esą ir bus vertinama, ar tos žemės yra mažiau palankios ūkininkauti, ar ne. „Jau yra pateikta preliminari lentelė su rezultatais, – sakė LŪS Telšių skyriaus pirmininkas, – ji kol kas tebėra svarstoma. Tačiau reikia pripažinti, kad dalis mūsų rajono žemių iškris iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašo. Kol nėra priimtų konkrečių sprendimų, nesinori nieko gąsdinti. Mes kovojame, įrodinėjame, kad mūsų rajono žemės yra visos nepalankios ūkininkauti.“
Loading ...
