V. Kleiva: Vicemero ir mero pareigos skiriasi – iš mero visi nori išgirsti galutinį sprendimą

Praėjo daugiau nei savaitė po to, kai prie Telšių rajono savivaldybės vairo sėdo Vytautas Kleiva. Naujasis meras teigia, kad nori pateisinti gyventojų lūkesčius ir nuo pat pirmų darbo dienų jaučia didžiulę atsakomybę. O lūkesčių yra tikrai daug. Kitą dieną po rinkimų mūsų redakcija sulaukė nemažai skaitytojų laiškų bei skambučių. Vieni Telšių rajono gyventojai domėjosi, kada bus baigti daugybę metų besitęsiantys remontai, kiti – ar naujoji valdžia imsis tvarkyti apleistas miesto teritorijas. Šiuos ir kitus klausimus uždavėme merui V. Kleivai.
Kovos su biurokratija
„Vicemero ir mero postai – skiriasi, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo V. Kleiva. – Iš mero visi nori išgirsti galutinį atsakymą į klausimą. Gerai, kad ketverius metus teko dirbti mero pavaduotoju, tad rajono situacija yra žinoma.“ Naujojo Telšių rajono savivaldybės mero teigimu, jau pirmosiomis darbo dienomis teko spręsti kilusias problemas: „Mano pozicija yra tvirta – stengtis, kiek įmanoma, ginti žmonių interesus ir šalinti bet kokias biurokratines kliūtis, sprendžiant susidariusias problemas. Kai pradės dirbti naujasis Savivaldybės administracijos direktorius, turėsime su juo aptarti, kaip pagerinti šios srities darbą. Žmogus, atėjęs į Savivaldybę, iš jos turi išeiti turėdamas aiškų atsakymą.“
Svetimos pašiūrės po langais – akių nedrasko
„Telšių ŽINIŲ“ redakciją pasiekė laiškas, kuriame klausiama, kada bus nugriauti vos 50 metrų nuo Savivaldybės administracinio pastato esantys avarinės būklės sandėliai. Laiške teigiama, kad pastarieji statiniai – tai Savivaldybės turtas, o jų nugriovimo bei aplinkos sutvarkymo klausimas ore kabo jau keletą metų.
Rajono vadovas prisipažino, kad nieko nežino apie griūvančius sandėlius, tačiau žadėjo pasidomėti. Netrukus sulaukėme atsakymo. V. Kleivos teigimu, „Telšių butų ūkio“ direktorius Artūras Liauzginas jį patikino, kad sklypas, kuriame stūkso griūvantys sandėliai, yra nupirktas ir Savivaldybei nebepriklauso. „Daviau nurodymą, kad būtų pradėtas tyrimas, ar statiniai nekelia aplinkai pavojaus. Jei pasirodys, kad kelia, savininką įspėsime ir paprašysime sutvarkyti teritoriją“, – pažadėjo V. Kleiva.
Dėmesys jaunimui tik su sąlyga
Ankstesnė, vos prieš kelias savaites kadenciją baigusi rajono valdžia žadėjo, kad Tryškių kontoros pastate, kuris šiandien yra labai prastos būklės, bus įsteigti senelių globos namai. Puse pastato, kurio būklė irgi apgailėtina, šiandien naudojasi jaunimas: rengia šokius, įvairius renginius ir pan. Pažadai taip ir liko neįgyvendinti – Tryškių kontoros pastatą per paskutinį praėjusios kadencijos Tarybos posėdį nuspręsta įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.
„Kadangi atsirado Europos Sąjungos pinigų bei priimtas Tarybos sprendimas Gedrimuose statyti savarankiško gyvenimo namus, minties Tryškių kontoros pastate įkurdinti senelių globos namus atsisakyta, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo V. Kleiva. – Minėtu pastatu naudojasi ir Tryškių jaunimas, kuris rašo projektą savo patalpoms tvarkyti. Todėl per paskutinį praėjusios kadencijos Tarybos posėdį buvo priimtas politinis sprendimas. Jeigu jaunimo klubas laimės projektą, Taryba bet kada galės sustabdyti pastato privatizavimą.“ Jei projekto nepavyks laimėti, neatmetama galimybė leisti privatizuoti tik dalį Tryškių kontoros pastato, kitą dalį paliekant jaunimui. Tačiau ir vėl – iš kur (be projekto) jaunimas gaus pinigų savo patalpoms susitvarkyti?
Tryškių gyventojai laukia, kada pagaliau bus baigtas Tryškių kultūros centro remontas. Labiausiai nerimauja tėveliai, norintys kuo greičiau pradėti leisti savo atžalas į tame pastate įsikursiantį darželį.
„Tryškių kultūros centrą planuojame atidaryti jau kitais metais, – kalbėjo V. Kleiva. – Darželis turėtų pradėti veikti nuo sausio 1 dienos, blogiausiu atveju – ne nuo šių, bet nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos.“
Biržuvėnų dvare turės vykti aktyvus gyvenimas
Vienos iš didžiausių šiemet numatomų pabaigtuvių – Biržuvėnų dvaro rekonstrukcija. Nors šis paveldo objektas dar tebetvarkomas, jau pradedama dairytis, kas imsis jį prižiūrėti. Ar seniūnijai, turinčiai ir taip ką veikti, bus užkrauta papildoma našta?
„Per pasitarimą kalbėjome bei gilinomės į šią situaciją, – „Telšių ŽINIOMS“ pripažino meras. – Pagal projekto sutartį, Biržuvėnų dvaro administravimas gali būti paliktas Savivaldybei arba projekto partneriui. Šiuo atveju partneris yra Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, todėl priėjome prie išvados, kad šiai įstaigai ir bus perduotas Biržuvėnų dvaras. Ponų name bus įkurta biblioteka bei numatytos bendruomenės patalpos.“ Tačiau, anot V. Kleivos, tai dar ne viskas: jis davęs užduotį, kad iki kito pirmadienio būtų parengta ir pateikta vizija apie tai, kokia kita, be bibliotekos darbo, veikla galėtų būti įgyvendinama Ponų name. „Vėliau, kada bus pabaigta arklidė ir oficina, spręsime, kaip į Biržuvėnų dvarą pritraukti kuo daugiau lankytojų. Nuo liepos 1 dienos prasidės Biržuvėnų dvaro tvenkinio valymas bei aplinkos tvarkymas. Galiausiai, manau, šis dvaras taps vienu iš patraukliausių rajono objektų, kurį ne gėda bus parodyti ne tik Lietuvos, bet ir kitos šalies gyventojams.“
Anot V. Kleivos, sutvarkytame Biržuvėnų dvare privalės vykti aktyvus kultūrinis gyvenimas ir, Tarybai pritarus, jame bus leidžiama tuoktis.
Norint, kad gyvenimas virtų, reikia, kad kas nors gyventų. „Jokios paslapties nėra – Biržuvėnų dvare turės atsirasti naujų darbo vietų. Kažkam teks prižiūrėti aplinką, saugoti, pagaliau – vystyti veiklą, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras. – Manau, kad per artimiausią posėdį Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams teks svarstyti sprendimo projektą dėl maksimalaus darbuotojų skaičiaus didinimo K. Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje.“
Seniūnijoms grąžins buhalterijas?
Naujosios valdžios pažadus prieš rinkimus seniūnai gerai atsimena. Vienas iš labiausiai laukiamų – sugrąžinti seniūnijoms buhalterinį savarankiškumą. „Aš savo pažadų neatsisakau ir tai pareiškiu labai atsakingai, – tvirtino Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva. – Kalbėjau su specialistais, kaip tai būtų galima padaryti. Mane patikino, kad sugrąžinti buhalterijas seniūnijoms yra visiškai įmanoma. Tačiau pirmiausia reikia pabaigti diegti naujas buhalterines programas.“
Anot V. Kleivos, perduodant buhalteriją atgal seniūnijoms, trukdžių neturėtų kilti, nes svarbiausias dalykas – seniūnijų buhalterijos privalės naudotis naujai įdiegtomis programomis. „Manau, per pirmą etapą buhalterijos bus perduotos toliausiai nuo rajono centro esančioms seniūnijoms: Varnių, Tryškių, Upynos, – vardijo V. Kleiva. – Gali būti taip, kad viena buhalterija aptarnaus kelias seniūnijas. Patį perdavimą planuojame pradėti nuo naujų finansinių metų.“
Panaikinus buhalterių etatus seniūnijose, jų buvo prikurta Savivaldybės administracijoje, steigiant Centralizuotą biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyrių. Ar neatsitiks taip, kad šalia jau pristeigtų buhalterių etatų atsiras dar kelios dešimtys naujų, įsteigtų seniūnijose? „Tikrai ne, – patikino meras. – Etatų tikrai nedaugės. Etatai įkurti Savivaldybės administracijos Centralizuotame biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriuje virs seniūnijos buhalterių etatais.“