Ūki­nin­kai nėra be­gink­liai prie­š didė­jantį plėšrūnų ak­ty­vumą

Gam­ta tu­ri sa­vo dėsnius. Ru­de­niop, avių ban­doms pa­didė­jus, jas ima vis at­kak­liau pul­dinė­ti vil­kai – med­žio­ti mo­ko­si paaugę vil­kiu­kai, o vie­tos ūki­nin­kai vis daž­niau skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais. Au­gan­ti vilkų po­pu­lia­ci­ja ir vis daž­nes­ni jų iš­puo­liai prie­š ūkio gyvū­nus tam­pa rim­tu išmė­gi­ni­mu. Nors gam­tos ap­sau­gos spe­cia­lis­tai ak­cen­tuo­ja būti­nybę sau­go­ti bio­lo­ginę įvai­rovę, kai­mo gy­ven­to­jai ir ūkių sa­vi­nin­kai nuo­lat su­si­du­ria su rea­liais nuo­sto­liais ir bai­me dėl sa­vo tur­to.

Iššū­kiai Tel­šių ra­jo­ne

Apie tai, ko­kia yra rea­li si­tua­ci­ja Tel­šių ra­jo­ne ir su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria vie­tos ūki­nin­kai, pa­sa­ko­jo šio ra­jo­no Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kai­mo plėtros sky­riaus vedė­ja Vil­ma Lu­ko­še­vi­čienė. Jos tei­gi­mu, ra­jo­ne nuo­lat šei­mi­nin­kau­ja vil­kai, o ūki­ninkų krei­pimų­si skai­čius tie­sio­giai ko­re­liuo­ja su vilkų šeimų ak­ty­vu­mu. Ypač skundų pa­daugė­ja ru­denį, kai vil­kai mo­ko jau­nik­lius med­žio­ti, todėl pra­šymų kom­pen­suo­ti nuo­sto­lius skai­čius iš­lie­ka di­de­lis.

„Per­nai si­tua­ci­ja ašt­riau­sia bu­vo Viešvėnų ir Luokės se­niū­ni­jo­se, o šiais me­tais iš­puo­liai fik­suo­ja­mi Tryš­kių, Žarėnų ir Var­nių se­niū­ni­jo­se. Daž­niau­siai pas mus nu­ken­čia avys, ož­kos ir ver­še­liai“, – var­di­jo V. Lu­ko­še­vi­čienė.

Di­de­lis iš­ban­dy­mas yra ope­ra­ty­vus rea­ga­vi­mas: Sa­vi­val­dybės ko­mi­si­jai pri­va­lo­ma sku­biai nu­vyk­ti į vietą ir įver­tin­ti žalą, ta­čiau kar­tais ūki­nin­kai suar­do įvy­kio vietą ar­ba uti­li­zuo­ja gyvū­nus prie­š at­vyks­tant spe­cia­lis­tams, todėl įvy­kis ne­fik­suo­ja­mas.

Pa­lan­kus me­tas su­stip­rin­ti ūkį

Ša­lies ūki­nin­kai vėl ga­li teik­ti pa­raiš­kas pa­si­nau­do­ti pa­ra­ma pa­gal Lie­tu­vos žemės ūkio ir kai­mo plėtros 2023–2027 metų stra­te­gi­nio pla­no prie­monę „Ap­sau­gos prie­monės nuo did­žiųjų plėšrūnų da­ro­mos ža­los“. Pa­raiš­kos bus ren­ka­mos iki lapk­ri­čio 30 d.

Šiam kvie­ti­mui skir­ta 1 149 946 eu­rai, todėl tai pui­ki pro­ga ūki­nin­kams ap­sau­go­ti sa­vo ban­das.

Re­mia­ma veik­la api­ma vie­li­nių, juos­ti­nių ar mo­bi­lių tink­li­nių elekt­ri­nių ap­tvarų (taip pat su / be ap­sau­gos nuo pra­si­ka­si­mo), elekt­ros tie­ki­mo įren­gi­nių, sta­cio­na­rių nee­lekt­ri­nių tink­li­nių ap­tvarų (su / be elekt­rinės juos­tos prie­šais) įren­gimą ir iki 4 mėne­sių am­žiaus kilmės do­ku­men­tus tu­rin­čių avi­ga­nių (iki 2 vie­netų) įsi­gi­jimą.

Pa­ra­mos ga­li kreip­tis fi­zi­niai ir ju­ri­di­niai as­me­nys, už­sii­man­tys žemės ūkio veik­la, įre­gist­ravę valdą ir lai­kan­tys avis, ož­kas, gal­vi­jus iki 2 metų ar mėsi­nes-pie­ni­nes kar­ves žin­de­nes su prieaug­liu iki 6 mėne­sių am­žiaus lau­ke esan­čio­se ga­nyk­lo­se.

Pa­ra­ma tei­kia­ma do­ta­ci­jos for­ma: avi­ga­niui įsi­gy­ti tai­ko­mas nu­sta­ty­tas vie­ne­to įkai­nis, o ki­toms ap­sau­gos prie­monėms – fak­ti­nių iš­laidų kom­pen­sa­vi­mas. Fi­nan­suo­ja­ma iki 90 pro­c. visų tin­kamų fi­nan­suo­ti iš­laidų, o per visą 2023–2027 metų lai­ko­tarpį ga­li­ma teik­ti vieną pa­raišką.

Did­žiau­sia pa­ra­mos su­ma tvorų ir elekt­ros pa­lai­ky­mo įren­gi­niams sie­kia iki 10 tūkst. eurų, o įsi­gy­jant ir šu­nis – iki 12 tūkst. eurų (be PVM). Vie­no Pod­halės avi­ga­nio įkai­nis sie­kia iki 1 tūkst. eurų, Vi­du­rio Azi­jos avi­ga­nio – iki 850 eurų (be PVM).

Pa­ra­ma ski­ria­ma pa­reiškė­jams, ku­rių pro­jek­tai įgy­ven­di­na­mi to­se sa­vi­val­dybė­se, ku­rio­se yra di­delė ti­ki­mybė pa­tir­ti vilkų da­romą žalą ūki­niams gyvū­nams. Žemės ūkio mi­nis­te­ri­ja kas­met pa­tiks­li­na to­kių sa­vi­val­dy­bių sąrašą. Šie­met jos pa­skirs­ty­tos to­kia tvar­ka:

I sa­vi­val­dy­bių grupė (101 ir dau­giau ža­los at­vejų): Aly­taus r., Laz­dijų r., Molėtų r., Vil­niaus r.;

II sa­vi­val­dy­bių grupė (51–100 ža­los at­vejų): Anykš­čių r., Ig­na­li­nos r., Kai­šia­do­rių r., Klaipė­dos r., Ku­piš­kio r., Plungės r., Prienų r., Ši­lalės r., Tel­šių r., Ute­nos r.;

III sa­vi­val­dy­bių grupė (10–50 ža­los at­vejų): Birš­to­no sav., Biržų r., Drus­ki­ninkų sav., Jo­na­vos r., Kal­va­ri­jos sav., Kau­no r., Kre­tin­gos r., Ma­ri­jam­polės sav., Pagė­gių sav., Pa­nevė­žio r., Pas­va­lio r., Ra­sei­nių r., Rie­ta­vo sav., Ro­kiš­kio r., Skuo­do r., Ša­kių r., Šal­či­ninkų r., Ši­lutės r., Šir­vintų r., Šven­čio­nių r., Tau­ragės r., Uk­mergės r., Varė­nos r., Vil­ka­viš­kio r., Za­rasų r.

Pa­si­rengę pa­dėti

Tel­šių ra­jo­nas šie­met pa­te­ko į ant­rą grupę. Pre­ven­ci­nes prie­mo­nes ver­ti­nan­čios tei­gia­mai V. Lu­ko­še­vi­čienės nuo­mo­ne, jų efek­ty­vu­mas la­bai pri­klau­so nuo in­di­vi­dua­laus ūkio. Pa­sak jos, 5–6 vielų elekt­ri­niai ap­tva­rai ar spe­cialūs tink­lai yra veiks­min­giau­si ta­da, kai yra tin­ka­mai pri­žiū­ri­mi – pjau­na­ma žolė ir už­tik­ri­na­ma nuo­la­tinė aukš­ta įtam­pa. O ap­sau­gi­nių šunų iš­lai­ky­mas ir dresū­ra rei­ka­lau­ja spe­ci­fi­nių ži­nių ir di­de­lių lai­ko sąnaudų.

„Ūki­nin­kai pa­ramą ap­sau­gos prie­monėms nuo did­žiųjų plėšrūnų da­ro­mos ža­los ver­ti­na pa­lan­kiai, ta­čiau smul­kes­nie­ji ne­re­tai iš­sigąs­ta ke­liamų rei­ka­la­vimų. Gai­la, kad šia ver­tin­ga pa­ra­ma vis dar pa­si­nau­do­ja ne­daug ūki­ninkų, nors Sa­vi­val­dybės dar­buo­to­jai vi­sa­da pa­si­rengę pa­dėti ir kon­sul­tuo­ti. Ti­kimės, kad šis pa­raiškų rin­ki­mas su­do­mins ne vieną ūki­ninką“, – sakė sky­riaus vedė­ja.