UAB „ANALOTE“ verslo sėkmė – stipri ir vieninga komanda

Prieš pen­kio­li­ka me­tų veik­lą Tel­šiuo­se pra­dė­ju­si už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Ana­lo­te“ šian­dien pui­kiai ži­no­ma ne tik Lie­tu­vo­je – pa­ti­ki­mą įmo­nę ver­ti­na ir už­sie­nio ša­lių klien­tai. UAB „Ana­lo­te“ – me­die­nos pro­duk­ci­jos ga­min­to­ja. Įmo­nei va­do­vau­jan­ti Edi­ta Jog­mi­nie­nė tvir­ti­na, jog il­ga­me­tė pa­tir­tis, pui­kus ko­lek­ty­vas, pa­ti­ki­mi klien­tai ir tie­kė­jai lei­džia šian­dien nuo­šir­džiai džiaug­tis dar­bo pro­ce­su ir ge­rais re­zul­ta­tais.

Sėk­min­gas star­tas

2008 m. įmo­nę įkū­ru­si E. Jog­mi­nie­nė šian­dien sa­ko ne­si­gai­lin­ti sa­vo spren­di­mo ir net pa­ti kar­tais ste­bi­si, iš kur ta­da bu­vo tiek ryž­to ir drą­sos.

„Ana­lo­te“ – šei­mos vers­las. Vy­ras Sau­lius pui­kiai val­do vi­sus ga­my­bos pro­ce­sus ir ko­lek­ty­vą, bro­lis ku­ruo­ja sklan­dų už­sa­ky­mų vyk­dy­mą, tė­tis vi­sa­da pa­si­ruo­šęs bet ko­kiais ūki­niais klau­si­mais pa­dė­ti ar pir­te­lę už­kur­ti ko­lek­ty­vui at­si­pūs­ti. Sa­vo ko­lek­ty­vą va­do­vė va­di­na „Ana­lo­tės“ šei­ma, jiems skir­ti tik gra­žiau­si epi­te­tai: „skai­čiu­kų fė­jos“, „tie­ki­mo šau­nuo­liai“, „par­da­vi­mų fai­nuo­liai“, „ga­my­bos A-ko­man­da“.

„Man gra­žu ir sma­gu, kad žmo­nės dar­be jau­čia­si ge­rai: my­li­mi, ver­ti­na­mi, ger­bia­mi. Ka­dai­se veik­lą pra­dė­ję nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se, kiek vė­liau įsi­gi­jo­me daug erd­ves­nes nuo­sa­vas pa­tal­pas, įdar­bi­no­me dau­giau dar­buo­to­jų, pra­dė­jo­me ga­my­bą. Čia įsi­kū­rė­me taip, kad žmo­nėms bū­tų jau­ku ir pa­to­gu, rei­ka­lui esant – nė­ra pro­ble­mų pie­tų mie­ge­lio nu­snaus­ti, o ko­le­gos vi­sa­da at­neš ant­klo­dę, kad bū­tų šil­čiau, ir pa­si­stengs ne­triukš­mau­ti, kad pail­sė­tum“, – pa­sa­ko­ja va­do­vė.

Šian­dien įmo­nė­je dir­ba 30 žmo­nių. Vie­ni at­sa­kin­gi už pro­duk­tų ga­my­bą, ki­ti įnir­tin­gai dir­ba prie pre­ky­bos, tre­ti – prie me­džia­gų ir pro­duk­ci­jos pir­ki­mo.

Kiek­vie­nas dar­buo­to­jas E. Jog­mi­nie­nei la­bai svar­bus: „Šian­dien vers­le di­džiau­sias de­fi­ci­tas – ge­ras žmo­gus, to­dėl juos la­bai bran­gi­nu. Vers­lo sėk­mė – tai tik mū­sų stip­rios ko­man­dos nuo­pel­nas!“

Pa­sak va­do­vės, nuo pir­mų­jų die­nų vers­lą orien­ta­vo į pa­ti­ki­mu­mą ir sta­bi­lu­mą. Bu­vo vi­so­kių die­nų, bet nuo ši­to ke­lio nie­kuo­met ne­nuk­ly­do, to­dėl vers­las sėk­min­gai vi­sa­da au­go ir ne­šė pel­ną. Dar­bai net sun­kes­niais me­tais ju­dė­jo, nes nie­ka­da dar­buo­to­jams ne­trū­ko pa­lai­ky­mo ir pa­ska­ti­ni­mo, tad klien­tų ra­tas di­dė­jo, už­klau­sų dau­gė­jo, kas su­da­ro vi­sas są­ly­gas plės­ti veik­lą.

Taip pat di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas tiek tie­kė­jams, tiek klien­tams, ku­rių įmo­nė tu­ri ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­nio ša­ly­se: Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Aust­ri­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Olan­di­jo­je, Bel­gi­jo­je ir Skan­di­na­vi­jo­je. Vi­si jie su­lau­kia ir as­me­ni­nio va­do­vės dė­me­sio, ir do­va­nų iš Lie­tu­vos su šil­čiau­siais lin­kė­ji­mais.

„Šiais lai­kais, kai rin­ka yra ga­na sli­dus rei­ka­las, sėk­mės ga­ran­tas yra žmo­giš­kas ry­šys. Ver­ti­na­me sa­vo tie­kė­jus, il­ga­me­čius klien­tus, nes bū­tent jais ga­li­me pa­si­ti­kė­ti net sun­kiau­siais lai­kais“, – kal­ba mo­te­ris.

Pro­duk­ci­ja

UAB „Ana­lo­te“ – pa­ti­ki­ma me­die­nos pro­duk­ci­jos ga­min­to­ja ir tie­kė­ja. Pag­rin­di­nis ga­mi­na­mas pro­duk­tas – me­di­nė ta­ra: pa­dėk­lai, dang­čiai, ta­ri­nė me­die­na, šar­ny­ri­nė ta­ra, tvo­ros ir, kaip va­do­vė pa­va­di­no, pro­duk­tas pail­sė­ti nuo pa­dėk­lų – žir­gy­nų tvo­ros ir var­tai.

Taip pat įmo­nė siū­lo ir eko­lo­giš­ką ku­rą – mal­kas, bri­ke­tus ir gra­nu­les šil­dy­mo sis­te­moms.

Šiais lai­kais, pa­sak E. Jog­mi­nie­nės, – svar­bu bū­ti lanks­čiam, to­dėl vi­sa­da ga­li­ma tar­tis: „Ko klien­tams rei­kia, tas ir bus pa­da­ry­ta be išim­čių. Išs­kir­ti­niams pro­jek­tams ski­ria­mas ypa­tin­gas dė­me­sys – pra­si­dė­jus ne­ra­mu­mams Uk­rai­no­je, įjun­gė­me ekst­ra pa­jė­gu­mus ir tie­kė­me pa­dėk­lus NA­TO or­ga­ni­zuo­tam gink­luo­tės per­da­vi­mui į ka­ro zo­ną.“

Vie­nin­gas ko­lek­ty­vas ir už dar­bo­vie­tės sie­nų

E. Jog­mi­nie­nė ti­ki­na, jog la­bai sten­gia­si dėl sa­vo dar­buo­to­jų ge­ro­vės. To­dėl vi­sus daž­nai su­bu­ria lais­va­lai­kio pra­mo­goms, da­ly­vau­ja­ma įvai­riuo­se įmo­nių tur­ny­ruo­se: bou­lin­go, tink­li­nio, da­žas­vy­džio ir pan.

„Mū­sų ko­man­dos pa­lai­ky­mas bet ko­kio­se var­žy­bo­se toks stip­rus, kad be kon­ku­ren­ci­jos lai­mi­me ši­to­je sri­ty­je. Mums nie­ka­da nė­ra svar­biau­sia nu­ga­lė­ti – svar­bu ge­rai pra­leis­ti lai­ką, pa­bū­ti kar­tu, – sa­ko va­do­vė. – Nie­ka­da ne­pra­lei­džia­me įmo­nei svar­bių pro­gų, va­sa­rą šven­čia­me įmo­nės gim­ta­die­nį, bū­ry­je pa­mi­ni­me vi­sų dar­buo­to­jų gim­ta­die­nius ir vi­sus me­tų dar­bus vai­ni­kuo­ja­me „Ka­lė­dų ži­bu­rė­liu“. Juk taip svar­bu pa­si­džiaug­ti vie­nas ki­tu ir nu­veik­tais dar­bais.“

Gar­bin­gas ap­do­va­no­ji­mas

Įmo­nė yra pel­niu­si ne vie­ną gar­bin­gą ap­do­va­no­ji­mą, dau­gy­bę pa­dė­kų, su­lau­ku­si gra­žių re­ko­men­da­ci­jų ir šil­tų at­si­lie­pi­mų. 2014 me­tais „Ana­lo­te“ ta­po sa­vo re­gio­ne spar­čiau­siai au­gu­sia me­die­nos ap­dir­bi­mo pra­mo­nės įmo­ne. Šie­met „Me­tų darb­da­vio“ ap­do­va­no­ji­mui Edi­ta bu­vo no­mi­nuo­ta ga­vus laiš­ką iš UAB „Ana­lo­te“ ko­lek­ty­vo, ku­ria­me iš­var­dy­ta, ko­dėl ji to ver­ta:

„Vi­sų pir­ma Edi­ta su vi­su ko­lek­ty­vu yra vi­sa­da drau­giš­ka, po­kal­biai su ja vi­sa­da bū­na pil­ni su­pra­tin­gu­mo ir pa­lai­ky­mo vi­so­se si­tua­ci­jo­se. Ji ne­ven­gia gra­žių žo­džių dar­buo­to­jams, vi­sa­da iš­klau­so ir pa­ta­ria, ne­svar­bu, ar tai tik dar­bo, ar as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo pro­ble­mos. Vi­si įmo­nė­je su Edi­ta pa­lai­ko šil­tus ir drau­giš­kus san­ty­kius.

Ant­ra, Edi­ta kas­dien de­da pa­stan­gas pri­min­ti mums, kad esa­me ver­ti­na­mi. Nuo gau­sy­bės sal­džių staig­me­nų iki il­gų ir nuo­šir­džių laiš­kų vi­sam ko­lek­ty­vui. Net rei­ka­lin­gos pa­sta­bos mus pa­sie­kia to­kia for­ma, kad nė ne­kil­tų min­tis sua­be­jo­ti sa­vo su­ge­bė­ji­mais bei kom­pe­ten­ci­ja.

Tre­čia, Edi­ta de­monst­ruo­ja dau­gy­bę pui­kių as­mens sa­vy­bių, dėl ku­rių leng­va, sma­gu ir ma­lo­nu dirb­ti kar­tu. Vi­sas ko­lek­ty­vas pri­ta­ria, kad Edi­ta yra vie­nas iš ne­sa­va­nau­diš­kiau­sių pa­žįs­ta­mų žmo­nių, ša­lia jos jau­ku dėl jos ne­prie­kaiš­tin­gų ko­mu­ni­ka­ci­nių su­ge­bė­ji­mų ir, svar­biau­sia, jos rū­pes­tin­gu­mas mums nuo­lat pri­me­na, kad čia kiek­vie­nas iš mū­sų yra rei­ka­lin­gas.

Mums la­bai no­ri­si, kad vi­si Tel­šiai ži­no­tų, ko­kią nuo­sta­bią darb­da­vę mes tu­ri­me.“

Kaip tap­ti ge­riau­siu darb­da­viu?

E. Jog­mi­nie­nė į klau­si­mą, kaip tap­ti ge­riau­siu darb­da­viu, at­sa­ko: „Tie­siog nuo­šir­džiai my­lė­ti sa­vo žmo­nes. Bū­ti ko­le­ga, drau­gu, ly­de­riu, į ku­rį kreip­tis ga­li­ma vi­sais dar­bo ir gy­ve­ni­mo klau­si­mais, o ne „sau­su“ di­rek­to­riu­mi. Tam rei­ka­lin­ga pa­tir­tis ir as­me­ni­nės sa­vy­bės. Teo­ri­nių ži­nių ba­ga­žą su­kro­vė baig­ti ger­ma­nis­ti­kos ba­ka­lau­ro ir tei­sės ma­gist­ro aukš­tie­ji moks­lai ir lan­ky­ti dau­gy­bė pa­pil­do­mų kur­sų, se­mi­na­rų, mo­ky­mų, iš­mok­tos ke­tu­rios už­sie­nio kal­bos, ta­čiau jo­kia teo­ri­ja nie­ka­da neat­neš sėk­mės – tik pe­rė­jęs ug­nį ir van­de­nį žmo­gus su­ge­bi į vi­sas gy­ve­ni­mo ir dar­bi­nes si­tua­ci­jas pa­žiū­rė­ti iš vi­sų pu­sių, jas įver­tin­ti ir su­pras­ti tei­sin­gai.

Vi­sa­da rei­kia steng­tis bū­ti ge­ru pa­vyz­džiu – šia­me ke­ly­je di­džiau­si mo­ky­to­jai bu­vo tė­ve­liai, o stip­riau­sia mo­ty­vuo­to­ja – duk­ra Val­da, ku­ri au­go kar­tu su „Ana­lo­te“ ir ma­ty­da­ma ma­mos pa­stan­gas dėl sa­vo žmo­nių ir įmo­nės ge­ro­vės užau­go nuo­sta­biu ir ge­ru žmo­gu­mi. Ti­kiuo­si, atei­ty­je bus taip pat nuo­sta­bi va­do­vė ir sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tė. O ir at­si­pa­lai­duo­ti nė­ra ka­da, na­muo­se lau­kia du sū­nūs, ku­riems taip pat rei­kia ro­dy­ti tei­sin­gą ke­lią.

Bū­ti­na sėk­mės są­ly­ga – pa­lai­ky­mas, dėl to vi­sa­da dė­kin­ga bū­siu sa­vo vy­rui Sau­liui, ku­ris vi­sas ma­no „cra­zy“ idė­jas pa­lai­mi­na ir iš­pil­do.
Dar kar­tą dė­ko­ju sa­vo nuo­sta­biam ko­lek­ty­vui už kan­di­da­tū­rą ir vi­siems bal­sa­vu­siems už įver­ti­ni­mą tik­rai nuo­šir­džių pa­stan­gų su­kur­ti žmo­nėms to­kią dar­bo ap­lin­ką, kur ga­lė­tu­me sma­giai bū­ti, be stre­so, nes jo šiuo­lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me ir taip per daug…“