Gimęs ir augęs Telšių miesto pašonėje Stasys Kavolius domisi istorija, jam patinka narplioti praeities įvykius, pažiūrėti senas nuotraukas. Sako esantis gyvas liudininkas, kaip keitėsi miestas, jo gyvenamoji gatvė, kaimynai, pastatai ir koks buvo gyvenimas šalia geležinkelio bėgių.
Aurelija SERVIENĖ
67-erių Stasys negali atsistebėti, kaip šiandien pasikeitė Telšiai ir jo gyvenamoji Geležinkelio gatvė. Beje, anksčiau čia buvo vieškelis ir jo pavadinimas buvo kitoks – vadinosi S. Daukanto skersgatviu, tačiau apie 1955-uosius pavadinimas pasikeitė. Čia zujo sunkiasvorės mašinos, veikė daug pramonės centrų, tad veiksmo tikrai netrūko. Įdomu tai, jog šioje vietoje, kur seniau buvo pervaža per geležinkelio bėgius, gatvė iki pat Kavolių namų buvo išklota „brukiu“, tačiau mažai kas šį faktą bežino, patikino pašnekovas.
Geležinkelio gatvėje buvo tik keletas gyvenamųjų namų. Aplink plytėjo laukai, dirbama žemė ir daržai. Su džiugesiu telšiškis prisimena jaunas nerūpestingas dienas, kai su draugais dviračiais ir pėsčiomis išmaišydavo visas apylinkes, laukus ir tvenkinius. Mėgo žaidimus su kamuoliu, važinėdavo dviračiu „Ereliukas“.
Stasys puikiai prisimena, kokie pastatai buvo prie jo namų. Šalia bėgių veikė stiklo taros sandėlis, į kurį iš viso miesto parduotuvių atveždavo tarą. Kiek toliau – santechnikos sandėlis, kuriame buvo visko – vonių, klozetų, vamzdžių. Iš čia viskas buvo vežama į miestą ir naudojama statant namus. Stasys prisimena, kaip vieną dieną į tą santechnikos sandėlį, apjuostą aklina medine tvora, nuo skardžio nuslydo sunkiasvorė mašina, o jos ištraukti atvyko didžiulis tankas. Dar šiek tiek toliau stovėjo prekybos bazės sandėliai, iš kurių prekės keliaudavo į parduotuves. Čia atvykę vairuotojai su „gazikais“ išvežiodavo prekes po miestą ir rajoną.
DAUGIAU SKAITYKITE „Telšių ŽINIOS“ Nr. 69 (2507)
Loading ...
