Tu­ri­nin­gos ke­lio­nės į Pa­ne­mu­nės pi­lis ir dva­rus įspū­džiai

Vi­dur­va­sa­rį sma­gi iš­ky­la į Pa­ne­mu­nės pi­lis ir dva­rus su­ža­vė­jo Tryš­kių mies­te­lio bend­ruo­me­nės ke­liau­to­jus. Pil­no­mis šir­di­mis įspū­džių, is­to­ri­jos ži­nių ir pa­ty­ri­mų su­grį­žo­me iš ke­lio­nės.

Ap­lan­kė­me Pa­ne­mu­nės pi­lį, gi­do ly­di­mi su­ži­no­jo­me daug įdo­mių fak­tų ir ne­tgi iš­siaiš­ki­no­me, kiek lat­ri­nų bu­vo pi­ly­je. Už­ko­pė­me į pi­lies bokš­tą ir pa­si­žval­gė­me po apy­lin­kes.

Ki­tas su­sto­ji­mas lau­kė Rau­do­nės pi­ly­je, kur pa­puo­lė­me į Lie­tu­vos me­džio­to­jų su­va­žia­vi­mą. Vaiz­dai pra­no­ko lū­kes­čius. Iš ten pa­trau­kė­me į Rau­dond­va­rį ir aik­čio­jo­me iš su­si­ža­vė­ji­mo vaikš­čio­da­mi po rū­mų te­ri­to­ri­ją.

Ap­si­lan­kė­me ir Zyp­lių dva­re su įspū­din­go­mis jį su­pan­čio­mis alė­jo­mis, kaip an­tai ber­ly­ni­nių tuo­pų alė­ja, ku­rios cent­ri­nis ta­kas bu­vo skir­tas tik po­nams, o kraš­ti­niais ta­kais anuo­met ga­lė­jo ei­ti ku­me­čiai. Pa­ga­nė­me akis mu­zie­ju­je, eks­po­nuo­ja­mo­se šiuo­lai­ki­nio me­no pa­ro­do­se.

Ke­lio­nės pa­bai­go­je už­su­ko­me į Gel­gau­diš­kio dva­rą. Mus pa­si­ti­ku­si ža­vin­go­ji po­nia iš­pa­sa­ko­jo vi­sas Ko­ma­rų, anks­tes­nių rū­mų sa­vi­nin­kų, pa­slap­tis ir su­pa­žin­di­no su mo­te­riš­kuo­ju ir vy­riš­kuo­ju dva­ro in­ter­je­rų se­ce­si­nės ar­chi­tek­tū­ros sti­liu­mi. Iš rū­mų ap­žval­gos aikš­te­lės pa­mo­jo­me Pa­ne­mu­nės pi­lies bokš­tams, stūk­san­tiems ki­to­je Ne­mu­no pu­sė­je, ir links­mai kle­gė­da­mi pa­trau­kė­me na­mo.

Esa­me be ga­lo dė­kin­gi bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kei As­tai Si­mo­na­vi­čie­nei už ke­lio­nės pro­fe­sio­na­lų suor­ga­ni­za­vi­mą, už su­ruoš­tas vai­šes ir už pui­kią ga­li­my­bę pra­plės­ti aki­ra­tį, pa­bend­rau­ti ir pail­sė­ti.

Pa­ren­gė Sand­ra SA­KA­LAUS­KIE­NĖ