Telšių kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras „Tremties aidai“ gyvuoja jau 22 metus, šiuo metu jis vienija 35 narius. Per du dešimtmečius susiformavo gilios choro tradicijos, dainų repertuaras ir kt.
Dainos keliu kolektyvą veda Milda Ulkštinaitė.
Choro istorija
Nuo 1989 m. Telšiuose susibūręs Telšių tremtinių ir politinių kalinių choras „Tremties aidai“ per daugybę metų pakito nežymiai. Nors veidai ir mainėsi, tačiau tradicijos, dainų stilistika nekito.
Kaip pasakojo M. Ulkštinaitė, vieni choro nariai veikloje dalyvauja nuo pat pirmosios dienos, kiti prisijungė tik praėjusiais metais. Choro repertuaras turi savo specifiką – jų atliekamos dainos dažniausiai apie Lietuvą, meilę Tėvynei ir pan.
Vienus iš pirmųjų kolektyvo narių – Reginą ir Algimantą Chmieliauskus, galima vadinti choro sielomis. Jie tarsi choro istorijos liudininkai.
Apie pirmąją choro repeticiją pasakoja A. Chmieliauskas: „1989 m. gegužės 9 dieną įvyko pirmoji choro repeticija. Vadove sutiko būti Milda Ulkštinaitė. Pirmosios choro atliekamos dainos buvusios dvibalsės, scenarijų tada ruošė Raimondas Šilanskas. Kolektyvas ne tik dainavo, bet ir dalijosi tremtyje bei lageriuose patirtais išgyvenimais, skaitė tremtinių ir poetų eiles, pasakojo politinius anekdotus.“
Choras tada siekė užpildyti baltas tautos istorijos dėmes, skatinti tautinį atgimimą ir padėti nusimesti ilgos sovietų okupacijos uždėtus baimės pančius.
„Po pirmųjų koncertų žiūrovai stebėdavosi, kaip mes nebijome pasirodyti su tokia programa“, – pasakojo ilgametis kolektyvo narys, buvęs choro seniūnas A. Chmieliauskas.
Koncertai būdavo be bilietų, tik su aukų dėžutėmis, nes pinigų reikėjo apmokėti koncertinėms kelionėms.
Choras koncertavo įvairiuose Lietuvos kampeliuose, dalyvavo visuose Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos dainų ir poezijos, Lietuvos ir rajono dainų šventėse. Choristai dainuodavo įvairių minėjimų proga, su savo programa lankydavosi mokyklose, dalyvaudavo Lietuvos Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiuose.
Nuo 1999 m. Choras gieda per pamaldas Telšių katedroje.
Pirmoji choro vadovė buvo M. Ulkštinaitė. Vėliau ją keitė Alfonsas Karalius, Jonas Kalendra, Zenonas Valantiejus, Alfridas Bulkauskas. Mirus pastarajam, nuo 2009 m. chorui vėl vadovauja M. Ulkštinaitė.
Choristai apie chorą
Chore dainuojanti Elena tikina, kad choras jai ypač svarbus, su daina jai gyventi kur kas smagiau. Čia sutikusi ir buvusią savo bendradarbę bei daug šiltų, nuostabių žmonių, kurių dėka ji jaučiasi laiminga.
Choristė Jadvyga sako dainuojanti 28 metus ir be dainos nė dienos. Tą patį tvirtina ir kolektyvo narė Regina: „Kiek tik save atsimenu, tiek dainuoju.“
Ryškus sopranas Zita dainuoja taip pat visą gyvenimą tremtinių ir politinių kalinių chore, gieda bažnyčioje.
Ireną į kolektyvą pakvietė viena iš chorisčių. Įsijungusi į jo gretas moteris nesigaili. Giria vadovę bei kolektyvo narius: „Puiki atmosfera, šilti žmonės.“
Izolda su daina nuo 5 klasės: „Tikiuosi, kad daina mane lydės dar ilgai, kol balsas skambės, tol dainuosiu.“
Choristė Eugenija ne tik aktyvi kolektyvo narė, bet ir III a. universiteto studentė. Ji sako: „Man svarbiausia dainuoti. Einu visur, kur skamba daina.“
Meilė dainai į tremtinių ir politinių kalinių choro gretas atvedė ir Julijaną.
F. Brunius ypač džiaugiasi draugišku kolektyvu ir į repeticijas vyksta net iš Varnių. Jis niekada nevėluoja. Dėkoja likimui, atvedusiam jį į šį kolektyvą: „Mane traukia daina, be meninės raiškos – aš niekur.“
Choristės Julijos teigimu, daina visus suvienija. Todėl ji su ja nesiskiria dar nuo mokyklos laikų, neapleido ir studijuodama, su daina ji iki šiol.
Adolfina daug gražių žodžių išsakė apie choro vadovę bei kolektyvo narius.