Telšių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) vyko apskrito stalo diskusija dėl privačių veterinarijos gydytojų veiklos ir galimybių ją tobulinti. Diskusiją inicijavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius kartu su Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija. Susėsti prie bendro stalo privertė veterinarų kaimiškose vietovėse trūkumo problema.
Žemės ūkyje trūksta veterinarų
Pasitarime dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos viceprezidentas Petras Tamašauskas, Telšių VMVT viršininkas Zigmas Nevardauskas ir jo kolegos, veterinarijos gydytojai, gyvulių augintojai, kooperatyvų ir ekologinių ūkių atstovai, pieno bei mėsos perdirbėjai.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius informavo, jog jauni, mokslus baigę veterinarijos gydytojai nėra motyvuoti dirbti kaimuose, taigi Telšių rajone, kaip ir kitose kaimiškose vietovėse, trūksta veterinarijos gydytojų. Pasak S. Bucevičiaus, esamą situaciją pagerintų Europos Sąjungos patirtis – specialistų rėmimas ir naujai formuojama įstatymų bazė.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkui pritarė ir Seimo narys V. Bukauskas. Jis pabrėžė, jog būtina žvelgti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį po 20 metų, tad jeigu norima pritraukti į kaimą specialistų, būtina sudaryti jiems tinkamas darbo sąlygas.
Siūlo motyvuoti veterinarus
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos viceprezidentas P. Tamašauskas tvirtino, jog privačia veikla užsiimantiems veterinarams sunku išgyventi: jie dirba be išeiginių, apie atostogas nesvajoja, neturėdami galimybių samdyti buhalterės, patys tvarko finansinę apskaitą, tačiau už suteiktas paslaugas išgali nusipirkti tik dešros ir susimokėti mokesčius.
P. Tamašausko teigimu, ūkininkams svarbu turėti gražias fermas ir galvijus, o veterinarams – geras darbo priemones, kurių savo lėšomis jie neįstengia nusipirkti: 12 tūkst. Lt kainuojantį galvijų gydymui reikalingą lazerį, kraujo tyrimų aparatą, džipą, įveikiantį sunkiai pravažiuojamus kelius. Čia įsiterpė V. Bukauskas: jo manymu, jei veterinarai iš valstybės reikalaus net džipų ir juos gaus, veterinarų skaičius išaugs iki dviejų tūkstančių, nors apskrityje galvijų skaičius nedidėja (apskrityje bandos vidurkis – 6,8 galvijo, bandos stambėja, laikytojų mažėja).
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija pateikė siūlymus dėl jaunų gydytojų motyvavimo dirbti kaimo vietovėse. Siūlymuose numatoma subsidijuoti jaunų veterinarų darbo vietas, finansuoti jauno veterinarijos gydytojo praktikos įgijimą ir sudaryti sąlygas studijas baigusiam specialistui 2–3 metus dirbti pas patyrusį veterinarijos gydytoją. Ši asociacija siūlo, jog paramą gavę veterinarai privalėtų 5 metus dirbti kaime.
Veterinarų amžius – garbus
Pasak P. Tamašausko, šiuo metu Lietuvoje dirba 551 privatus veterinarijos gydytojas. Jų amžiaus vidurkis – 53–56 metai. „Jei nesulauksime nė vieno naujo gydytojo, ateinančio į žemės ūkį, po dešimties metų Lietuvoje liks tik 123 veterinarai – likusieji jau bus išėję į pensiją. O naujų gydytojų prisikviesti negalime, nes neturime ką jiems pasiūlyti“, – kalbėjo svečias.
Telšių VMVT viršininkas Z. Nevardauskas informavo, jog Telšių apskrities veterinarų amžiaus vidurkis taip pat nedžiuginantis – 53,5 m., o tik vienas gydytojas – jaunesnis nei 40 m.
Z. Nevardausko teigimu, reikia ne tik stengtis pritraukti jaunų specialistų į kaimą, bet ir teorinių žinių turintiems veterinarams suteikti galimybę įgyti praktikos. Priešingu atveju galvijų augintojai vengtų patikėti keletą tūkstančių litų kainuojančią karvę nepatyrusiam specialistui.
Telšių VMVT viršininkas tikino, kad, neieškant problemos sprendimo būdų, po dešimties metų kaime dirbančių veterinarijos gydytojų liks tik penktadalis. Z. Nevardauskas pabrėžė veterinarijos gydytojų veiklos svarbą atliekant gyvūnų užkrečiamųjų ligų profilaktiką, privalomuosius gyvulių bandų tyrimus, be kurių negalimas gyvulių judėjimas į Europos valstybes ir trečiąsias šalis.
„Mes galvojame taip: stiprus veterinaras – turtingas ūkininkas“, – sakė Telšių VMVT viršininkas.
Susitikimo išvados
Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina į 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavėjus įtraukti veterinarijos gydytojus, dirbančius kaimo vietovėse, o pasinaudojant ūkininkų rėmimo praktikos programomis, galima būtų sukurti privačių veterinarų rėmimo programas.
Loading ...
