Šiemet nenorinti pasitraukti žiema Žemaitijos sostinei prieš šv. Velykas smogė savo lediniu kumščiu. Pajudėjusių ledų Masčio ežere neatlaikė dalis neseniai įrengtų prieplaukų – labiausiai nukentėjo ties laiptais į naująjį amfiteatrą esanti prieplauka: sutrupintas betonas, sulaužyti metaliniai poliai ir t. t. Kas tai – statybininkų ar projektuotojų darbo brokas, „force majeure“, o gal Savivaldybės nemokšiškumas eksploatuoti naująjį turtą? Į šį klausimą praėjusį ketvirtadienį bandė atsakyti iš Masčio pakrantėje darbus atlikusių bendrovių, projektuotojų, Savivaldybės administracijos darbuotojų sudaryta darbo grupė.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Baltojoje salėje sušauktame posėdyje dalyvavo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Almantas Lukavičius, Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vedėjas Adomas Žvirzdinas, prieplaukas Masčio pakrantėje rengusių UAB „Ežerūna“ ir UAB „Panevėžio statybos trestas“ atstovai, projektuotojos UAB „Banduva“ bei UAB „Panprojektas“. Į susitikimą atvyko ir prieplaukų gamintojos suomių įmonės „Marinetek“ atstovas bei tiekėjas.
Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vedėjo A. Žvirzdino, buvo įvertintos Masčio ežere pajudėjusių ledų pasekmės – smarkiai pažeistos pakrantėse sumontuotos prieplaukos: sulaužyti arba pažeisti pontonai, sulaužyti poliai, turėklai, apsauginės detalės. „Labiausiai nuo ledo nukentėjo UAB „Banduva“ projektuotos ir UAB „Ežerūna“ įrengtos prieplaukos“, – teigė A. Žvirzdinas.
UAB „Banduva“ projektų vadovas Kęstutis Kurlys sakė, kad jie projekte pontonus projektavo kaip gaminius, griežtai laikydamiesi užduoties. Buvo atlikta ir pontonų laikomosios galios ekspertizė. „Kas atsitiko? Ežero ledai pradėjo judėti. Buvo daug atšilimo ir sušalimo ciklų, – kalbėjo K. Kurlys. – Pakrantę perduodami Savivaldybei, mes kartu perdavėme ir instrukcijas, kaip reikia tinkamai eksploatuoti prieplaukas.“ Pasak UAB „Banduva“ projektų vadovo, instrukcijose yra aiškiai nurodyta, kad jeigu vandens telkinyje susidaro ledas – pontonai turėjo būti „atinkaruoti“ nuo polio ir nustumti toliau į ežerą. Po žiemos – vėl atgal surinkti.
Su tokiais projektuotojos argumentais nesutiko Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas A. Lukavičius. Jis tvirtino, kad Savivaldybė projekto užduotyse nurodė, jog turi būti įrengtos stacionarios prieplaukos, atsparios Lietuvos klimatui.
Kad nebuvo numatyta, jog sezonui pasibaigus tektų ardyti prieplaukas, tvirtino ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas: „Dabar jos sutvirtintos, padaryti apšvietimai, susuktos varžtais – prieplaukos praktiškai neišardomos. Juolab kad mes pirkome stacionarias prieplaukas, o ne ardomas.“
UAB „Ežerūna“ inžinierius Zenonas Jokubauskas tikino, kad visų problemų buvo galima išvengti, jeigu būtų pasirinktas kitoks prieplaukų tvirtinimo būdas: ne ant polių, bet ant svarmenų – kaip yra ties Žemaičių muziejumi „Alka“. Anot K. Kurlio, pradžioje taip ir buvo projektuojamos prieplaukos, tačiau „vieno posėdžio metu architekto kabinete“ jiems buvo liepta nenukrypti nuo projekto užduoties. Esą projekto keisti negalima, nes tai – Europos Sąjungos projektas.
Diskutuojant pradėjo aiškėti ir sugadintų prieplaukų priežastys. Pasirodo, kad pontonų įrengimas ant polių labiau taikomas neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Lietuvos klimatui, o konkrečiai – Masčio ežerui, labiausiai tinkantis variantas – įrengti pontonus ant svarmenų. Tokiu atveju, šąlant vandeniui, tereikėtų atlaisvinti grandines ir pontonai galėtų judėti kartu su ledu. Tačiau įrengus ant polių – jiems nebuvo kur judėti, todėl susidūrė su 75 t 1 kv. m ledo jėga ir… deja, jos neatlaikė.
„Skaudu į tai žiūrėti, ką šiandien pamačiau, – apgailestavo pontonus gaminančios suomių įmonės „Marinetek“ atstovas. – Šie pontonai neturi išlaikyti tokio slėgio. Ant polių jie gali judėti tik horizontaliai, o ne vertikaliai – kartu su ledu. Iš tikro nieko fatališko dar neįvyko – viskas pataisoma. Tačiau situaciją reikia keisti, nes kitos žiemos prieplaukos su tokiu tvirtinimu neišlaikys. Sulaužytus pontonus teks keisti, o kitiems galimas kosmetinis remontas.“ Verslininkas sakė, kad su projektuotojais asmeniškai susitikęs nebuvo, tačiau ryšį su jais palaikė per tiekėją ir rekomendavo įrengti pontonus taikant „inkaravimo“ būdą, o ne ant polių.
Savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus Statybos poskyrio vedėjui A. Žvirzdinui paklausus, kur dar įmonės gaminami pontonai buvo įrengti ant polių, svečias nė nemirktelėjęs atšovė, jog Dubajuje (miestas Jungtiniuose Arabų Emiratuose). Paprašytas įvardinti įmonės gaminį arčiau Lietuvos klimato sąlygų, verslininkas nurodė per Estiją tekančią upę. Tačiau ten, anot jo, prieš kiekvieną šaltąjį sezoną pontonai yra išardomi.
Galiausiai posėdžio dalyviai dar kartą nuvyko į Masčio ežero pakrantę apžiūrėti padarytos žalos. Kas už jos likvidavimą turės patuštinti kišenę – kol kas neaišku. Tačiau viena galima pasakyti, jog UAB „Ežerūna“ Savivaldybei perduotoms prieplaukoms (tarp jų – ir labiausiai nukentėjusios ties laiptais į amfiteatrą) galioja garantinis laikotarpis. Na, o UAB „Panevėžio statybos trestas“ didžioji ežero prieplauka kol kas dar valstybinei komisijai neperduota vertinti.
Loading ...
