„Tel­šių ŽI­NIOS“ vi­sa­da pa­si­ruo­šu­sios pa­dė­ti iš­plauk­ti

Yra si­tua­ci­jų, ku­rio­se rei­kia mo­kė­ti plauk­ti. Gy­ve­ni­mas bū­ti­nai jų pa­me­tės ir daž­niau­siai tai nu­tiks pa­čiu ne­ti­kė­čiau­siu lai­ku ir la­biau­siai ne­tin­ka­mo­je vie­to­je.

Ryž­tis plauk­ti rei­kia drą­sos. Daž­nas tai da­ry­ti mo­ka­me, ta­čiau kar­tais bi­jo­me, abe­jo­ja­me sa­vo ge­bė­ji­mais ir ga­li­my­bė­mis. O ne­rei­kė­tų. Ga­li­ma plauk­ti lais­vu sti­liu­mi, ga­li­ma krau­liu, nu­ga­ra ar pe­te­liš­ke. Ir ne­bū­ti­na ge­bė­ji­mus de­monst­ruo­ti il­giau­sio­se dis­tan­ci­jo­se. Daug svar­biau plau­kio­ti skaid­riuo­se van­de­ny­se, ne­grimz­ti į dug­ną. Kran­tas yra tam, kad jį pa­siek­tum.

Vi­sa­da bū­na pir­mas kar­tas, ne išim­tis – ir plau­ki­mas, to­dėl ge­riau, kad to­kia pa­tir­tis pra­si­dė­tų ten, kur ša­lia pro­fe­sio­na­lai: plau­ki­mo me­no jus iš­mo­kys pa­ty­rę tre­ne­riai at­nau­jin­ta­me Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jos ba­sei­ne, o gy­ve­ni­me iš­plauk­ti iš įvai­rių si­tua­ci­jų pa­si­ruo­šę pa­dė­ti mes, „Tel­šių ŽI­NIŲ“ re­dak­ci­ja. Šį­kart vil­ki­me tre­ne­rių ir gel­bė­to­jų marš­ki­nė­lius – esa­me drą­sūs, nes spalio 1 d. mums jau 24!

Per ši­tiek me­tų įval­dė­me įvai­raus su­dė­tin­gu­mo plau­ki­mo sti­lius, tu­ri­me pa­kan­ka­mai gel­bė­ji­mo prie­mo­nių, kad pa­siek­tu­me tiks­lą. Jis iš pir­mo žvilgs­nio ga­li pa­si­ro­dy­ti la­bai pa­pras­tas, bet yra gan su­dė­tin­gas – be­vil­tiš­ko­se si­tua­ci­jo­se pa­dė­ti jums, mie­li skai­ty­to­jai, iš­plauk­ti. Taip pat sie­kia­me jus su­do­min­ti, už­deg­ti no­rą ži­no­ti, kas vyks­ta ap­link, ir ta­me da­ly­vau­ti. Kar­tu su ju­mis siek­ti ge­res­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ap­lin­ko­je, ku­rio­je esa­me.

Gy­ve­ni­mas – ne plau­ki­mo var­žy­bos, to­dėl vie­ni ki­tiems tu­ri­me pa­dė­ti. Tam esa­me mes, re­dak­ci­ja, tam esa­te jūs, mie­li mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jai ir kar­tu – mū­sų skai­ty­to­jai. Drau­ge įveik­si­me bet ko­kius van­de­nis, bet ko­kias dis­tan­ci­jas. Vi­sa­da yra gel­bė­ji­mo ra­tas ir drau­go ran­ka.

Pa­tir­tis šnibž­da, kad yra ir da­ly­kų, ku­rie tu­ri nu­skęs­ti. Ką gi, tuo­met ne­ge­ro­vėms lai­kas į dug­ną su at­jung­tu de­guo­ni­mi…

Vi­li­ma MEŠ­KAUS­KIE­NĖ

Ačiū „Ateities“ progimnazijos baseino administracijai už galimybę „padirbėti“ treneriais ir gelbėtojais.