Tel­šių TAU edu­ka­ci­nė iš­vy­ka į Vil­nių

Gau­sus 49 Tel­šių tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (TAU) stu­den­tų bū­rys gruo­džio 5 d. vy­ko į Vil­nių. Kad ke­lio­nė ne­prailg­tų, Tel­šių TAU di­rek­to­rė Da­nu­tė Juš­kie­nė ap­ta­rė 2024 m. or­ga­ni­zuo­tas iš­vy­kas, pri­mi­nė ar­tė­jan­čius ren­gi­nius, pa­dė­ko­jo vi­siems, įsi­jun­gu­siems į sa­va­no­rys­tės veik­las: Uk­rai­nai la­bai rei­ka­lin­gą tink­lų ri­ši­mo ak­ci­ją, „Ca­ri­to“ ak­ci­jos „Ge­ru­mas mus vie­ni­ja“ „Dos­nu­mo krep­še­lio“ ir „Ca­ri­to“ žva­ke­lių ini­cia­ty­vas. Tel­šių TAU 6 stu­den­tų ko­man­da pa­va­sa­rį da­ly­va­vo Pi­lie­tiš­ku­mo žai­dy­nė­se ir už ska­niau­sią ko­šę lai­mė­jo pir­mą­ją vie­tą. Ši ko­man­da (va­do­vė Eu­ge­ni­ja Bui­vy­dė) ap­do­va­no­ta ne­mo­ka­ma edu­ka­ci­ja „Pa­si­vaikš­čio­ji­mas po Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mą“.

Pir­mo­ji su­sto­ji­mo vie­ta Vilniuje – Lu­kiš­kės, iki 2019 m. bu­vu­si griež­to­jo re­ži­mo įka­li­ni­mo vie­ta. Šian­dien ka­lė­ji­mas do­va­no­ja lais­vę kū­rė­jams, me­ni­nin­kams, at­li­kė­jams ir vi­siems mies­to gy­ven­to­jams bei sve­čiams, ku­rių lau­kia ke­le­tas edu­ka­ci­nių pro­gra­mų.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mą po Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mą pra­dė­jo­me ly­di­mi gi­dų (jie pri­si­sta­tė ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­jais). Jų int­ri­guo­jan­tys pa­sa­ko­ji­mai apie šios įka­li­ni­mo vie­tos is­to­ri­ją, ar­chi­tek­tū­rą mus vi­sus su­do­mi­no. Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo še­šių da­lių pa­sta­tų komp­lek­sas, ku­rį su­da­rė ka­lė­ji­mo, li­go­ni­nės, ga­my­bi­nis, ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tai ir Šv. Mi­ka­lo­jaus Ste­buk­la­da­rio cerk­vė, 2002 m. įtrauk­tas į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą.

To­liau tę­sė­me pa­žin­tį ne tik su Vil­niu­mi, bet ir su Lie­tu­vos is­to­ri­ja Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­vų rū­muo­se – is­to­ri­nės re­zi­den­ci­jos po­bū­džio mu­zie­ju­je. Di­din­gi Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir jos val­do­vus pri­sta­tan­tys rū­mai su­kė­lė pa­si­gė­rė­ji­mo ir pa­si­di­džia­vi­mo sa­vo vals­ty­be jaus­mus.

Val­do­vų rū­muo­se ap­si­lan­kė­me ir tarp­tau­ti­nė­je pa­ro­do­je „Pa­cai. Is­to­ri­jos so­do le­li­jos“. Pa­sak gi­do, „šiai pa­ro­dai Val­do­vų rū­mų mu­zie­jus ren­gė­si tre­jus me­tus, eks­po­na­tai pa­sko­lin­ti pus­šim­čio ins­ti­tu­ci­jų ir pri­va­čių ko­lek­ci­nin­kų iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Uk­rai­nos, o vaiz­di­nę me­džia­gą pa­ro­dai ir ren­gia­mam iš­sa­miam jos ka­ta­lo­gui pa­tei­kė dar dau­giau nei de­šimt ki­tų at­min­ties ins­ti­tu­ci­jų iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Ita­li­jos, Is­pa­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos, Tur­ki­jos“. Pa­cai – vie­na gar­siau­sių, se­niau­sių, įta­kin­giau­sių, tur­tin­giau­sių Lie­tu­vos Di­džia­jai

Ku­ni­gaikš­tys­tei nu­si­pel­niu­sių di­di­kų gi­mi­nių, tu­rė­ju­sių gra­fų ti­tu­lą. Gra­fai Pa­cai – įta­kin­gi vals­ty­bės po­li­ti­kai, dos­nūs me­ce­na­tai. Jų gi­mi­nės is­to­ri­ja ir me­ce­na­tys­tė glau­džiai su­sie­ta ir su Že­mai­ti­ja – Var­niais, bu­vu­siais Že­mai­ti­jos vys­ku­pys­tės cent­ru: 1691 m. Že­mai­ti­jos ir Smo­lens­ko vys­ku­pas Ka­zi­mie­ras Pa­cas (mi­ręs 1695 m.) pa­sta­tė ir įren­gė Var­niuo­se ba­ro­ko sti­liaus Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čią.

Ap­lan­kę Vil­niaus ar­ki­ka­ted­rą ba­zi­li­ką, dar spė­jo­me pa­si­džiaug­ti pa­si­puo­šu­siu Vil­niaus se­na­mies­čiu, pa­puoš­ta Ka­lė­dų eg­le.

Esa­me dė­kin­gi Tel­šių TAU di­rek­to­rei D. Juš­kie­nei, TAU Tu­riz­mo gru­pės va­do­vei Va­le­ri­jai Jo­nu­šie­nei už ga­li­my­bę ke­liau­ti ir dar la­biau pa­žin­ti sa­vo kraš­tą, Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir di­džiuo­tis, kad esa­me jos pi­lie­čiai. Te­gul bū­na mums, TAU stu­den­tams, gy­ve­ni­mo kre­do: „Ke­liau­ti – reiš­kia gy­ven­ti“ (Han­sas Chris­tia­nas An­der­se­nas).

Tel­šių TAU Tu­riz­mo gru­pės inf.