
Gegužės 22 ir 23 dienomis Telšių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, dirbančios su šeimomis, dalyvavo mokymuose „Lyderystė sau dirbant socialinės pagalbos komandoje“ Birštone. Jie buvo skirti asmeniniam ir profesiniam augimui, vidiniams resursams pažinti, komandinei lyderystei ugdyti ir bendrystei stiprinti.
Mokymus vedė profesionali supervizorė ir psichoterapeutė, turinti ilgametę darbo su socialinių paslaugų įstaigų darbuotojais patirtį. Mokymų metu buvo gvildenami šie pagrindiniai aspektai: asmeninė lyderystė, komandinė lyderystė, autentiškumas, emocinis raštingumas ir savirefleksija.
Viena svarbiausių mokymų žinučių – kad kiekviena iš mūsų gali būti lyderė savo profesinėje veikloje, nepriklausomai nuo pareigų ar statuso. Lyderystė pasireiškia per atsakomybę, gebėjimą priimti sprendimus, empatiją, bendravimo įgūdžius, vidinį stabilumą ir gebėjimą įkvėpti kitus. Buvo atliekami įvairūs testai, analizės, grupiniai darbai, kurie padėjo atpažinti asmeninį lyderystės stilių ir stiprybes.
Ypač svarbus mokymų aspektas – bendrystės kūrimas. Dvi dienos, praleistos kartu su kolegėmis, leido mums kitaip pažinti vienai kitą – ne tik kaip specialistes, bet ir kaip žmones, turinčius savo istorijų, iššūkių, vertybių. Neformali atmosfera, pasidalijimai prie kavos puodelio, diskusijos apie profesinius sunkumus ir džiaugsmus, juokas per vakarienę – visa tai sustiprino komandinius ryšius ir paskatino atvirumą, pasitikėjimą.
Mokymų vedėja supervizorė daug dėmesio skyrė praktiniams savistabos metodams, kuriuos galima naudoti tiek individualiai, tiek komandoje. Įsiminė pasidalijimai apie tai, kaip svarbu išgirsti savo emocijas, kaip išlaikyti profesines ribas ir išmokti pasakyti „stop“, kai jaučiame, kad esame per arti perdegimo ribos.
Psichoterapeutės vedamos praktinės užduotys padėjo atpažinti mūsų vidinį kritiką ir vidinį palaikytoją – du balsus, kurie dažnai kovoja mūsų mintyse. Suvokus, kiek daug mes reikalaujame iš savęs, kiek mažai leidžiame sau klysti, mokymuose gimė gilus supratimas – savigarba ir savęs priėmimas yra lyderystės pamatas.
Taip pat mokymų metu kalbėjome apie tai, kokią svarbą turi vertybinė lyderystė – kai sprendimai ir veiksmai grindžiami aiškiu supratimu, kas man yra svarbu. Tai labai aktualu socialiniame darbe, kur dažnai susiduriame su moralinėmis, etinėmis dilemomis.
Ne mažiau svarbi buvo tema apie emocijų reguliavimą darbo situacijose – kaip išlikti ramiam, kai tave užplūsta kito žmogaus pyktis, liūdesys, bejėgiškumas. Pasidalinome, kaip kiekviena iš mūsų susiduriame su emociniu krūviu, kokias strategijas naudojame.
Visos šios temos buvo neatsiejamos nuo bendrystės jausmo, nes augti galime tik tada, kai jaučiamės priimti, išgirsti ir matomi. Mokymų vedėjos kūrė saugią aplinką, kurioje nebuvo vertinimo ar kritikos, tik palaikymas ir supratimas. Būtent tokioje erdvėje gimsta tikrasis profesinis tobulėjimas.
Gamta ir aplinka, kurioje vyko mokymai – Birštonas, prisotintas žalumos, paukščių čiulbėjimo, upės ramybės – taip pat prisidėjo prie vidinės harmonijos kūrimo.
Grįžome į Telšius kupinos naujų žinių, stipresnio ryšio su savimi ir kolegėmis, įkvėptos tęsti savo prasmingą darbą. Kiekviena iš mūsų parsivežė ne tik metodinių žinių, bet ir naują vidinį žvilgsnį į save, pasitikėjimą savo profesiniais gebėjimais ir motyvaciją būti ne tik pagalbos teikėja, bet ir pokyčių lydere.
Ačiū organizatoriams, supervizorei, psichoterapeutei ir visoms dalyvėms už bendrą laiką, žinias ir šilumą. Tegul lyderystė ir bendrystė mus lydi ne tik profesinėje veikloje, bet ir kasdieniame gyvenime.
Bendrystė buvo tarsi nematomas siūlas, jungiantis visas mokymų temas. Nesvarbu, ar kalbėjome apie savivertę, emocinį atsparumą ar profesinius iššūkius – visur aidėjo viena žinia: „Tu nesi viena. Mes esame kartu.“
Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, Rimantė PETKEVIČIENĖ