Iš Vieš­vė­nų – į tarp­tau­ti­nę are­ną: Ge­das Alek­ve­ra­vi­čius at­sto­va­vo Lie­tu­vai pro­fe­si­nio meist­riš­ku­mo kon­kur­se

22 me­tų Ge­das Alek­ve­ra­vi­čius, ki­lęs iš Tel­šių ra­jo­no Vieš­vė­nų kai­mo, šiuo me­tu gy­ve­na Vil­niu­je. Jis įgi­jo au­to­mo­bi­lių re­mon­ti­nin­ko spe­cia­ly­bę Vil­niaus au­to­me­cha­ni­kos ir vers­lo mo­kyk­lo­je, kur mo­ky­sis ir to­liau – nuo ru­dens pra­dės gi­lin­tis į au­to­mo­bi­lių elekt­ro­ni­ką. Šian­dien Ge­das at­lie­ka pra­kti­ką au­to­ser­vi­se, o lais­vu lai­ku kar­tais su­grįž­ta į gim­ti­nę.

Jau­nas vy­ras bir­že­lio 13–15 die­no­mis da­ly­va­vo tarptautiniame pro­fe­si­nio meist­riš­ku­mo kon­kur­se „Young car me­cha­nic“ („Ge­riau­sias jau­na­sis au­to­me­cha­ni­kas“) Zag­re­bo mies­te Kroa­ti­jo­je, kur užė­mė aš­tun­tą­ją vie­tą iš 14 da­ly­vių.

Lai­mė­ji­mas nacionaliniame kon­kur­se Gedui bu­vo ne­ti­kė­tas, ta­čiau la­bai džiu­gi­nan­tis. Su­ži­no­jęs, kad teks at­sto­vau­ti mū­sų ša­liai tarp­tau­ti­nia­me eta­pe, į tai pa­žiū­rė­jo la­bai rim­tai ir ruoš­tis su mo­ky­to­jais pra­dė­jo ne­dels­da­mas.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Trys die­nos, 14 už­duo­čių – ir nė aki­mir­kos nuo­bo­du­lio

Tarp­tau­ti­nis jau­no­jo me­cha­ni­ko kon­kur­sas vy­ko tris die­nas. 14 da­ly­vių tu­rė­jo at­lik­ti 14 skir­tin­gų už­duo­čių, ku­rioms bu­vo skir­ta po 45 mi­nu­tes su 15 mi­nu­čių per­trau­ko­mis.

Už­duo­tys bu­vo la­bai įvai­rios – nuo kas­die­nių dar­bų, to­kių kaip aly­vos ar filt­rų kei­ti­mas, iki spe­ci­fi­nių už­duo­čių, ku­rios rei­ka­la­vo išanks­ti­nio mo­ky­mo­si, pa­vyz­džiui, su vil­ki­kų pneu­ma­ti­nė­mis stab­džių sis­te­mo­mis. Ši te­ma, kaip pa­sa­ko­jo Ge­das, ne­bu­vo įtrauk­ta į įpras­tą mo­ky­mo kur­są, to­dėl rei­kė­jo vis­ko mo­ky­tis nuo nu­lio.

Su­dė­tin­ges­nės už­duo­tys – gran­di­nių, dir­žų, au­ši­ni­mo skys­čio siurb­lių kei­ti­mas. Sun­kiau­sio­mis už­duo­ti­mis pa­si­ro­dė esą au­to­ma­ti­nių pa­va­rų dė­žių san­ka­bų kei­ti­mas, ci­lind­ro gal­vu­tės kei­ti­mas ar diag­nos­ti­kos įren­gi­nių val­dy­mas – jos pa­rei­ka­la­vo ne tik ži­nių, bet ir kant­ry­bės.

Vie­na sma­giau­sių už­duo­čių, Ge­do aki­mis, bu­vo au­to­ma­ti­nės pa­va­rų dė­žės val­dy­mo blo­ko de­fek­tų nu­sta­ty­mas.

„Svar­biau­sia – ne­sku­bė­ti, ne­pa­si­ti­kė­ti vien at­min­ti­mi, o tiks­liai sek­ti inst­ruk­ci­jas žings­nis po žings­nio“, – pa­sa­ko­jo Ge­das.

Ant pe­čių – ne tik mo­kyk­la, bet ir vi­sa ša­lis

Apie tai, kad at­sto­vaus mo­kyk­lai ar ša­liai, Ge­das sten­gė­si per daug ne­gal­vo­ti – pri­si­pa­ži­no, kad toks emo­ci­nis krū­vis ga­lė­jo truk­dy­ti su­si­kaup­ti. Ta­čiau at­sa­ko­my­bės jaus­mas vi­sa­da bu­vo ša­lia. Tam, kad pa­si­ruo­ši­mas bū­tų kuo ge­res­nis, Ge­das kar­tu su mo­ky­to­jais dir­bo ir va­ka­rais – po pa­mo­kų, po dar­bų, ieš­ko­jo pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos, to­bu­li­no teo­ri­jos ži­nias ir pra­kti­nius įgū­džius.

Pa­sak Ge­do, kon­kur­se pri­rei­kė dau­giau teo­ri­jos ži­nių nei pra­kti­nių, ta­čiau kai ku­rios už­duo­tys bu­vo tie­siog „ran­kų dar­bas“ – įran­kiai, va­rik­lis ant sto­vo ir už­duo­tys, ku­rias rei­kia at­lik­ti tiks­liai, kaip nu­ro­dy­ta inst­ruk­ci­jo­se.

Ne tik iš­šū­kis, bet ir įsi­min­ti­na ke­lio­nė

„Tiek šei­ma, tiek drau­gai, tiek mo­ky­to­jai džiau­gė­si, ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių ir svei­ki­ni­mų“, – šyp­so­jo­si Ge­das.

Da­ly­va­vi­mas kon­kur­se jam ta­po ne tik iš­šū­kiu, bet ir įsi­min­ti­na ke­lio­ne: „Nei mes­ti no­rė­jo­si, nei bu­vo sun­ku, nei rei­kė­jo ieš­ko­ti pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­jos – ei­nu ke­liu, ku­ris man pa­tin­ka. Nė vie­nos die­nos ne­rei­kė­jo sa­vęs vers­ti kel­tis į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą – vis­kas vy­ko na­tū­ra­liai ir su no­ru.“

Pa­šau­ki­mas nuo vai­kys­tės

Me­cha­ni­ko pro­fe­si­ją Ge­das pa­si­rin­ko dar vai­kys­tė­je – kai ma­lo­nu­mą tei­kė ne tik žais­lų ar dvi­ra­čių ar­dy­mas, bet ir jų at­gai­vi­ni­mas.

„Kai ne­vei­kian­tis daik­tas ma­no pa­stan­go­mis vėl pra­de­da veik­ti – tai la­bai ap­do­va­no­jan­tis jaus­mas“, – da­li­no­si Ge­das.

Ne­si­dai­ro į atei­tį

Anot jau­nuo­lio, ge­ram me­cha­ni­kui svar­biau­sia do­mė­tis, ne­sku­bė­ti, pla­nuo­ti dar­bus ir ati­džiai sek­ti inst­ruk­ci­jas.

Šian­dien Ge­das ne­si­dai­ro per to­li į atei­tį – sa­kė, kad mo­ko­si ir dir­ba, ir tai jam svar­biau­sia. O apie jo ke­lią pa­sa­ko­ja ne tik žo­džiai, bet ir dar­bai – nuo vai­kys­tės smal­su­mo iki at­sa­kin­go at­sto­va­vi­mo Lie­tu­vai.