Užsukus į Telšių menų inkubatorių, čia ne visada pasitiks šurmulys. Kartais – priešingai: koridoriuose tylu, o tik pravėrus vienas ar kitas duris galima pamatyti prie savo kūrinio palinkusį juvelyrą, dizainerį ar kitą menininką. Tačiau ši tyla apgaulinga. Po vienu stogu telpa daugybė skirtingų veiklų – nuo juvelyrikos, keramikos ir drabužių dizaino iki muzikos, šokių, tatuiruočių meno ar proginių medalių gamybos.
VšĮ „Telšių menų inkubatorius“ gyvuoja jau penkioliktus metus. Per tą laiką keitėsi ne tik čia kuriantys žmonės, bet ir pats požiūris į kūrybinį verslą. Apie tai, kuo šiandien gyvena inkubatorius, kodėl jaunam kūrėjui vis dar svarbi erdvė pradžiai ir kiek čia jaučiama Žemaitija, kalbamės su Telšių menų inkubatoriaus direktore Jolanta Kaubriene.
Vilima MEŠKAUSKIENĖ
– Telšių menų inkubatorius veikia jau penkioliktus metus. Kuo jis šiandien skiriasi nuo to, koks buvo veiklos pradžioje?
– Veiklos pradžioje reikėjo ieškoti, kas norėtų čia įsikurti ir pradėti savarankišką verslą kultūros ir meno srityje. Dabar jaunimas drąsesnis – imasi veiklos, kuria mažus versliukus ir patys ieško, kur galėtų įsikurti. Jiems nebereikia konsultacijų, kaip pradėti verslą, kaip užregistruoti įmonę ar juolab reklamos. Viską darosi patys.
– Jei reikėtų žmogui, kuris niekada nėra buvęs Telšių menų inkubatoriuje, vienu sakiniu paaiškinti, kas tai per vieta, ką pasakytumėte?
– Tai vieta, kur sukurtos sąlygos vystyti įvairius menus, dirbti su specifine įranga, kuriai reikalingos vėdinimo sistemos. Tai ideali vieta ir ieškantiems ramios, individualios erdvės dirbti vieniems. Didžioji dalis patalpų orientuota į vieną darbo vietą.
– Kas šiandien kuria po inkubatoriaus stogu? Kokių įdomiausių veiklų čia galima atrasti?
– Po mūsų stogu daugiausia rasite juvelyrų. Turime ir drabužių dizaino, muzikos prodiusavimo, ženkliukų bei proginių medalių gamybos veiklų, keramikos studiją, kūno puošybą tatuiruotėmis. O salėje vakarais skamba muzika ir vyksta šokių repeticijos. Čia įvairių šokių mokosi ir vaikai, ir suaugusieji.
Kaip tik šį mėnesį veiklą pradeda dar vienas vaikų neformaliojo ugdymo būrelis. Tad veiklos pas mus prasideda nuo darželinukų ir tęsiasi iki senjorų užimtumo.
– Ar yra kūrėjų, kurių kelias prasidėjo būtent čia, o šiandien jų darbai jau žinomi gerokai už Telšių ribų?
– Tikrai taip. VDA Telšių fakulteto puikių dėstytojų dėka ir, tikiuosi, dėl patogios kūrybinės aplinkos pas mus studijas baigę juvelyrai savo dirbiniais stebina pasaulį. Vieni jų iš inkubatoriaus išėjo į savas patalpas, kiti niekur nesiruošia kelti sparnų.
– Gal prisimenate žmogų, kuris čia atėjo tik su idėja, o išėjo jau sukūręs savo veiklą ar verslą?
– Iš tiesų maloniai nustebino vienas vaikinas, kuris, būdamas bedarbis, atėjo į mūsų vykdomus mokymus, skirtus kompetencijoms ugdyti, geriau pažinti ir sustiprinti save ieškant profesinio kelio. Vos po trijų užsiėmimų jis nusprendė ryžtingai pradėti veikti – įregistravo individualią veiklą ir ėmėsi profesinės veiklos, apie kurią svajojo.
– Ko šiandien labiausiai reikia jaunam menininkui – patalpų, pinigų, žinių, pažinčių ar tiesiog padrąsinimo?
– Turbūt svarbus padrąsinimas. Labai svarbu ir suteikti nebrangias patalpas pradžiai, nes pradedant veiklą investicijų visada reikia. Tuo inkubatorius ir skiriasi nuo kitų biuro patalpų nuomotojų – pačioje pradžioje suteikiame galimybę biuro ar dirbtuvių patalpas nuomotis už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
– Kiek inkubatoriuje gimstančioje kūryboje jaučiama Žemaitija – jos istorija, kalba, charakteris, amatai?
– Viskas čia susiję su Žemaitija. Buvo ir bus projektų, kuriuos vykdome kartu su čia dirbančiais menininkais. Jų kūryboje tikrai daug Telšių ir Žemaitijos simbolikos, tikslines projektų dalyvių grupes taip pat renkamės iš vietos gyventojų.
Kalba – daugiausia žemaitiška, charakteriai taip pat žemaitiški: ilgai galvoja, mėgsta individualumą. Tokie jau tie menininkai – labiausiai pasitiki savimi, o didelės kompanijos jiems nereikia.
– Ar Telšiai pakankamai išnaudoja savo, kaip menininkų ir dizainerių miesto, potencialą?
– Jau kuo kuo, bet meno ženklais Telšiai tikrai esame turtingi. Tačiau visada atsiras naujas meno objektas, kuriam reikės paieškoti vietos. Smagu, kad miestą daugiausia puošia Telšiuose dirbančių menininkų darbai.
Negaliu atsakyti, ar pakankamai išnaudojamas dizainerių, kuriančių išorinę reklamą, vitrinas, potencialas. Šioje miesto erdvės srityje tikrai dar yra kur pasistengti.
– Kokia, Jūsų manymu, didžiausia klaidinga nuomonė apie Telšių menų inkubatorių?
– Kad čia niekas nevyksta. Džiaugiuosi čia dirbančiais menininkais ir mūsų sale, kurioje, be jau minėtų veiklų, galima rengti įvairius verslo renginius. Salė tinkama ir didelėms konferencijoms, ir kameriniams renginiams.
– O kas vyksta už tų durų, kurių eilinis lankytojas paprastai neatveria?
– Individuali kūrybinė veikla. Čia atėjus dažniausiai tylu, tik pravėrus kabinetų duris pamatai tyliai dirbantį žmogų.
– Koks neįprasčiausias daiktas ar kūrinys yra gimęs po inkubatoriaus stogu?
– Paprastai menininkų kūrybos matau nedaug. Savo kūrinius, sukurtus pagal individualius užsakymus, jie perduoda klientams. Nėra pratę rengti ekspozicijų ir savo darbų rodyti plačiajai visuomenei. Kiekvienas darbas yra unikalus ir dažniausiai – vienintelis.
– Ko šiandien Telšių kūrybinei bendruomenei labiausiai trūksta?
– Manau, brandesnės visuomenės, labiau susipažinusios su meno verte ir norinčios savo namus puošti tikrais meno kūriniais, o ne masinės gamybos kiču.
– Ar per artimiausius kelerius metus Telšių menų inkubatoriuje planuojama pokyčių?
– Veiklos pobūdis iki 2029 metų nebus keičiamas, nes turime projektinių įsipareigojimų. Bet iš esmės menui ši įstaiga yra reikalinga ir, tikiuosi, didesnių pokyčių nebus ir vėliau.
O kasdienybė visada kinta. Prisitaikome prie čia dirbančių žmonių ir klientų poreikių: jei reikia, dirbame savaitgaliais, rengiame parodas, bendradarbiaujame su kitomis institucijomis vykdydami projektinę veiklą.
– Kokių kūrėjų ar veiklų čia dar trūksta?
– Šiuo metu kaip tik norėtume į savo gretas rasti kūrėją, kuris norėtų dirbti su medienos apdirbimo įranga – galbūt užsiimti baldų restauravimu, gamyba ar kurti kitus medienos gaminius.


