Rugpjūčio–spalio mėnesiais Lietuvos kaimo vietovėse tradiciškai fiksuojamas didžiausias vilkų aktyvumas. Šiuo metu plėšrūnai pradeda intensyviai mokyti jauniklius medžioti, todėl lengvai pasiekiami naminiai gyvuliai ar kiemo augintiniai tampa pagrindiniu jų taikiniu. Nors Telšių rajone situacija kol kas išlieka stabili, specialistai ragina gyventojus neprarasti budrumo.
Diana PUZERĖ
Rajone – jauniklių mokymai ir pavieniai išpuoliai
Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovo Gedimino Simanavičiaus teigimu, plėšrūnų populiacija rajone išlieka panaši kaip pernai. Daugiausia vilkų pėdsakų ir pačių žvėrių fiksuoja medžiotojai bei kaimo gyventojai trijose pagrindinėse seniūnijose: Žarėnų, Tryškių ir Nevarėnų. Prasidėjus jauniklių mokymams, pastebėjimų skaičius neišvengiamai augs.
Nors susidūrimų tikimybė kyla, masinės žalos šį sezoną kol kas pavyko išvengti. Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė pabrėžia, kad šiemet situacija nėra prastesnė nei praėjusiais metais.
Iki šiol oficialiai užfiksuoti 2 vilkų išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus. Iš viso nukentėjo 3 gyvuliai: papjautas 1 veršelis ir 2 avys. Vieno išpuolio metu avys papjautos visai arti sodybos pastatų. Pernai dauguma incidentų fiksuota Viešvėnų seniūnijoje.
Pririštas šuo tampa masalu, o ne sargu
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad vilkus prie namų vilioja ne tik ganyklose nakčiai paliktos avys, ožkos ar veršeliai, bet ir atvira sodybos aplinka. Ypatingas pavojus kyla sodybose prie būdos pririštiems šunims. Klaidinga manyti, kad lojimas atbaidys plėšrūną – priešingai, garsas atkreipia vilkų dėmesį, o pririštas grandine šuo neturi jokių galimybių pabėgti ar apsiginti nuo stipresnio žvėries. Specialistai primygtinai rekomenduoja naktimis šunis uždaryti namuose arba saugiuose voljeruose.
Taip pat būtina laikytis elementarios higienos: ūkių teritorijose nepalikti atvirų maisto atliekų, skerdimo atliekų ar gyvūnų gaišenų, kurios plėšrūnams veikia kaip kvietimas užeiti.
Naktį galvijus patariama suvaryti į tvartus arba aptvarus su patikimu elektriniu piemeniu, judesio daviklių apšvietimu ar garsinėmis baidymo priemonėmis.
Pasikeitė žalos kompensavimo tvarka
Jei vilkų išpuolio išvengti nepavyko, ūkininkai nuo šių metų turi laikytis atnaujintos tvarkos. Kreiptis tiesiai į seniūniją nebereikia – visas procesas perkeltas į skaitmeninę erdvę.
Pranešimas pildomas per Biologinės įvairovės informacinę sistemą. Formoje būtina nurodyti tikslią įvykio vietą – pagal ją sistema automatiškai nustato atitinkamą seniūniją ir medžioklės ploto naudotoją. Išsiuntus pranešimą, medžioklės ploto naudotojas privalo susisiekti per 3 darbo dienas. Jei per šį laiką niekas nesusisiekia arba per 5 darbo dienas nepavyksta susitarti dėl žalos atlyginimo, sistemoje aktyvuojamas mygtukas „Pranešti seniūnijai“, ir klausimo sprendimą perima savivalda.
Pagal įsigaliojusius Medžioklės ir Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimus, nuostoliai atlyginami ne tik už vilkų, bet ir už rudųjų lokių bei lūšių padarytą žalą ūkiniams gyvūnams, taip pat kompensuojami nuostoliai už suniokotus sumedėjusius sodo augalus bei bitynus.
