Tel­šių kraš­to skau­tų sto­vyk­la „Tri­ko­jis“

Bir­že­lio 28–liepos 5 die­no­mis Plun­gės ra­jo­no Smil­gių kai­me, skau­tiš­ko­je Bal­tu­čių so­dy­bo­je, vy­ko Lie­tu­vos skau­ti­jos Tel­šių kraš­to skau­tų sto­vyk­la, ku­rio­je links­mai ir pra­smin­gai lai­ką lei­do apie 200 sto­vyk­lau­to­jų. Sto­vyk­lo­je da­ly­va­vo ir skau­tai iš Uk­rai­nos.

Pa­va­di­ni­mas „Tri­ko­jis“ pa­si­rink­tas neat­si­tik­ti­nai. Tri­ko­jis – tai vie­nas svar­biau­sių skau­tiš­kos pio­ne­ri­jos sta­ti­nių, daž­niau­siai nau­do­ja­mas ruo­šiant mais­tą virš lau­žo. Tad kur tri­ko­jis – ten vir­tu­vė. O kur vir­tu­vė, ten ne vien mais­to ga­my­bos dar­bai, bet ir bend­rys­tė, juo­kas, dai­nos ir rū­pes­tis ša­lia esan­čiu bro­liu ar se­se. Tvir­tu maz­gu su­riš­ti trys pa­ga­liai sim­bo­li­zuo­ja Lie­tu­vos skau­ti­jos Tel­šių kraš­tą – Tel­šių tun­tą, Rie­ta­vo „Vy­kin­to“ drau­go­vę ir Plun­gės „Gon­din­gos“ tun­tą. Kar­tu su Tel­šių kraš­to skau­tais sto­vyk­la­vo ir „Plast“ or­ga­ni­za­ci­jos skau­tai, at­vy­kę iš Uk­rai­nos.

Sto­vyk­la pra­si­dė­jo pa­sto­vyk­lių įren­gi­mu – vai­kai ne­nau­do­da­mi vi­nių sta­tė var­tus, tvo­re­les, suo­liu­kus, tvar­kė lau­ža­vie­tes. Įsi­kū­rę sa­vo ma­žuo­sius pa­la­pi­nių mies­te­lius, sto­vyk­lą skau­tai ati­da­rė per iš­kil­min­gą ri­kiuo­tę. Sa­vai­tės nuo­ty­kio pra­džią žy­mė­jo ir šv. Mi­šios, ku­rias au­ko­jo skau­tų dva­sios va­do­vas gil­ve­li­nin­kas kan. Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius, Plun­gės de­ka­nas ku­ni­gas Vy­tau­tas Ged­vai­nis ir Uk­rai­nos skau­tų va­do­vas, grai­kų apei­gų ka­ta­li­kų ku­ni­gas Igo­ris Dra­pa­kas.

Vi­są sa­vai­tę so­dy­bo­je ne­ti­lo juo­kas, po­kal­biai, dai­nos ir links­mas krykš­ta­vi­mas. Die­no­mis skau­tai tu­rė­jo įvai­riau­sios veik­los – nuo mo­ky­mo­si, kaip su­riš­ti maz­gus, iki mo­ky­mo­si, kaip sau­giai nau­do­tis kir­viu ar pjūk­lu. Ir nuo olim­pi­nių žai­dy­nių iki stra­te­gi­nio žai­di­mo. Vy­ko ne­tgi mil­tų mū­šis!

Sto­vyk­lo­je taip pat tu­rė­jo­me įsi­min­ti­ną žy­gio die­ną, kai vi­sos am­žiaus gru­pės iš­si­ruo­šė į skir­tin­gų marš­ru­tų žy­gius. Jau­nes­nie­ji skau­tai tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­si­sve­čiuo­ti jau­nos šei­mos so­dy­bo­je, kur ga­lė­jo iš ar­ti pa­žiū­rė­ti į ten gy­ve­nan­čius triu­šius, ka­la­ku­tus. Skau­tai lei­do­si į žy­gį link Die­vo Sta­lo ak­mens. O pa­ty­rę skau­tai ir kan­di­da­tai iš pa­slap­ti­mis ir iš­šū­kiais api­pin­to žy­gio, skir­tin­gai nei ki­tos am­žiaus gru­pės, grį­žo tik ki­tą ry­tą.

Ypa­tin­ga bu­vo ir ama­tų die­na, ku­rios me­tu skau­tai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su įvai­riau­siais ama­tais, pa­vyz­džiui: dir­bi­niais iš žal­va­rio ir gin­ta­ro, py­ni­mu iš vy­te­lių, li­no rai­ži­niais, apy­ran­kių py­ni­mu, me­di­nių žais­liu­kų ga­my­ba. Pa­si­rin­kę ke­le­tą no­ri­mų ama­tų sto­vyk­lau­to­jai pa­si­da­rė įvai­riau­sių žie­dų, kak­la­raiš­čių mo­vų, apy­ran­kių, at­vi­ru­kų, švil­py­nių, šiau­di­nių sodų… Ga­lė­jo pa­si­ga­min­ti net skau­tiš­kus lip­du­kus! Ki­tą die­ną sto­vyk­lau­to­jų lau­kė skau­tiš­kas tur­gus ir auk­cio­nas, tad di­džio­ji ama­tų die­nos dar­be­lių da­lis bu­vo skir­ta bū­tent tam.

Kiek­vie­ną va­ka­rą vai­ni­kuo­da­vo skau­tiš­ki va­ka­ro lau­žai. Bu­vo ir dis­ko­te­ka, ir fil­mų va­ka­ras, ir olim­pi­nių ša­kų pri­sta­ty­mas. Ypa­tin­gas va­ka­ro lau­žas bu­vo su­per­he­ro­jų te­ma – jį ve­dė Uk­rai­nos skau­tai. Šio va­ka­ro lau­žo me­tu sto­vyk­lau­to­jai iš­mo­ko uk­rai­nie­tiš­kų žai­di­mų, dai­nų ir žiū­rė­jo vie­ni ki­tų pa­ruoš­tus vai­di­ni­mus apie su­per­he­ro­jus. Į šią te­mą Uk­rai­nos skau­tai kvie­tė pa­žiū­rė­ti kū­ry­biš­kai – pa­tys su­per­he­ro­jais įvar­di­no žu­vu­sius sa­vo or­ga­ni­za­ci­jos na­rius, ku­rie ženk­liai pri­si­dė­jo prie or­ga­ni­za­ci­jos au­gi­mo. Tad ir mus kvie­tė pa­žvelg­ti pla­čiau – su­per­he­ro­jais ta­po ne vien ko­mik­sų vei­kė­jai, bet ir ma­mos, drau­gai, lais­vės gy­nė­jai ir ne­tgi kiek­vie­nas skau­tas, ge­rai­siais dar­be­liais kas­dien puo­šian­tis pa­sau­lį.

Sto­vyk­los už­da­ry­mas vy­ko penk­ta­die­nio va­ka­rą per iš­kil­min­gą ri­kiuo­tę. Ai­din­tys šnabž­de­siai by­lo­jo apie sa­vai­tės nuo­ty­kio pa­bai­gą – skam­bė­jo pa­si­ža­dė­ji­mai vėl sto­vyk­lau­ti ki­tais me­tais su nau­jais ir se­nais drau­gais, daž­niau at­vyk­ti į vie­ni ki­tų ren­gi­nius, o ga­vę pa­sku­ti­niuo­sius sto­vyk­los pa­što laiš­kus ty­liai ap­ka­bi­no bi­čiu­lius. Pa­lin­kė­ję vie­ni ki­tiems ne­pa­mirš­ti sa­vo šak­nų ir iš jų ky­lan­čios že­mai­tiš­kos tvir­ty­bės, sto­vyk­lau­to­jai sto­jo tra­di­ci­nei sto­vyk­los pa­bai­gos dai­nai. Per už­da­ry­mo šv. Mi­šias skau­tai drau­ge mel­dė­si už sto­vyk­lo­je su­tik­tus drau­gus ir Uk­rai­ną, dė­ko­jo už pa­tir­tus nuo­ty­kius. Už­da­ry­mo va­ka­rą vai­ni­ka­vo ir vy­res­nių­jų skau­čių pa­ruoš­tas ta­len­tų šou, ku­ria­me ne­trū­ko sma­gių pa­si­ro­dy­mų.

Tel­šių tun­tas itin džiau­gia­si šio­je sto­vyk­lo­je ūg­te­lė­ju­siais skau­tais! Jau­nes­nio­jo skau­to įžo­dį sto­vyk­lo­je da­vė br. Ari­jus, s. Dei­man­tė, br. Be­nas, s. So­fi­ja ir s. Ur­tė. Skau­to įžo­dį da­vė s. Ga­bi­ja, o pa­ty­ru­sio skau­to – s. Lė­ja ir s. Do­ro­tė­ja. „Hip va­lio!“ šau­kia­me ir nau­joms vy­res­nio­sioms se­sėms Ie­vai ir Atė­nei, ku­rias nuo šiol puo­šia ru­gia­gė­lių mė­ly­nu­mo kak­la­raiš­čiai!

Esa­me dė­kin­gi vi­siems skau­tams ir jų bi­čiu­liams už pui­kią ir įsi­min­ti­ną sto­vyk­lą. Nuo­šir­džiai AČIŪ vi­siems va­do­vams, ku­rie sa­vai­tę lai­ko rū­pi­no­si vai­kais ir vie­ni ki­tais, ne­gai­lė­da­mi sa­vo jė­gų ir šyp­se­nų. Ti­ki­me, kad Tel­šių kraš­to skautų tar­pu­sa­vio ry­šiai tik augs ir stip­rės!

Pas­kau­ti­nin­kė se­sė Emi­li­ja BAR­SY­TĖ Lie­tu­vos skau­ti­jos Tel­šių tun­tas