Tel­šiš­kė su ko­man­da tech­no­lo­gi­nį spren­di­mą pri­sta­tys tarp­tau­ti­nei ko­mi­si­jai

Mo­ky­mo­si pro­gra­mė­lę „Iš­mo­kAI“ su­kū­ru­si moks­lei­vių ko­man­da iš Tel­šių, Aly­taus ir Vil­niaus lai­mė­jo na­cio­na­li­nia­me „ES pro­gra­ma­vi­mo sa­vai­tės“ ha­ka­to­ne ir ko­vo 11 die­ną at­sto­vaus Lie­tu­vai eu­ro­pi­nia­me fi­na­le, kur sa­vo su­kur­tą ir jau vei­kian­tį tech­no­lo­gi­nį spren­di­mą pri­sta­tys tarp­tau­ti­nei ko­mi­si­jai.

Džiu­gu, jog šio­je su­ma­nių moks­lei­vių ko­man­do­je – Tel­šių „Ger­man­to“ pro­gim­na­zi­jos mo­ki­nė An­dže­la Len­kaus­kai­tė.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo is­to­ri­jos pa­mo­kų

Mo­ky­mo­si pro­gra­mė­lę su­kū­ru­sios ke­tu­rios moks­lei­vės – Aus­tė­ja Bart­ke­vi­čiū­tė (Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­ja), Vla­da Te­le­si­na (Vil­niaus Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­na­zi­ja), An­dže­la Len­kaus­kai­tė (Tel­šių „Ger­man­to“ pro­gim­na­zi­ja) ir Ivi­ta Ba­ry­sai­tė (Vil­niaus „Lais­vės“ gim­na­zi­ja) – šį su­ma­ny­mą įgy­ven­din­ti pra­dė­jo nuo is­to­ri­jos pa­mo­kų, nes joms pa­čioms mo­ky­tis šio da­ly­ko ne­bu­vo leng­va. Tai pa­ste­bė­jo ir tarp sa­vo drau­gų. O pa­pra­šiu­sios dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­gal­bos matydavo, kad jis nau­do­ja­si ne­pa­ti­ki­mais šal­ti­niais ir pa­tei­kia „ne­są­mo­nes“ – ne­tiks­lias da­tas ir fak­tus, to­dėl nu­spren­dė pa­si­telk­ti pro­gra­ma­vi­mą, kad dirb­ti­nis in­te­lek­tas pa­teik­tų „są­mo­nes“, ir pa­va­di­no tai „Iš­mo­kAI“.

Pa­ti­ki­mi šal­ti­niai

Kad ne­bū­tų chao­tiš­ko mo­ky­mo­si, įve­dus te­mos pa­va­di­ni­mą pro­gra­mė­lė „Iš­mo­kAI“ pa­ro­do, ko mo­ky­tis (pa­tei­kia kons­pek­tą), kaip ir ko­kiu bū­du. Nes daž­nai mo­ki­niams tin­ka skir­tin­gas mo­ky­mo­si bū­das.

„Iš­mo­kAI“ at­si­žvel­gia į žmo­gaus pa­jė­gu­mą su­telk­ti dė­me­sį ir pa­tei­kia tu­ri­nį taip, kad mo­ky­tis ne­bū­tų sun­ku. Ne tik at­ren­ka tei­sin­gą, struk­tū­ruo­tą in­for­ma­ci­ją iš pa­ti­ki­mų šal­ti­nių, bet ir pa­siū­lo, ku­ris mo­ky­mo­si bū­das šiai te­mai tiks la­biau­siai.

Pri­pa­žin­tas nau­din­gu

Šis tech­no­lo­gi­nis spren­di­mas pri­pa­žin­tas ge­riau­siu na­cio­na­li­nia­me fi­na­le, nes yra jau tes­tuo­tas, vei­kian­tis, moks­lei­vių pri­pa­žin­tas nau­din­gu, spren­džia su švie­ti­mu su­si­ju­sią pro­ble­mą ir pa­gal vi­sus kri­te­ri­jus ati­tin­ka eu­ro­pi­nio kon­kur­so te­mą „Nuo ko­do iki bend­ruo­me­nės: skait­me­ni­niai įgū­džiai ir so­cia­li­nis po­vei­kis“.

Kū­rė pro­gra­mė­lių idė­jas pro­ble­moms iš­spręs­ti

Džiu­gu, jog šio­je su­ma­nių moks­lei­vių ko­man­do­je – Tel­šių „Ge­rman­to“ pro­gim­na­zi­jos aš­tun­to­kė A. Len­kaus­kai­tė. Pa­sak jos, vis­kas pra­si­dė­jo jai ta­pus Drau­giš­ko in­ter­ne­to jau­ną­ja am­ba­sa­do­re.

„Mes, am­ba­sa­do­riai, mo­ko­mės apie sau­gu­mą in­ter­ne­te ir po to ži­nias per­duo­da­me bend­raam­žiams ves­da­mi pa­mo­kas įvai­rio­se mo­kyk­lo­se. Vie­no su­si­ti­ki­mo me­tu mū­sų my­li­ma men­to­rė Vio­le­ta pa­kvie­tė pri­si­jung­ti prie ha­ka­to­no. Ji pa­pa­sa­ko­jo, ko­kius pro­jek­tus mo­ki­niai pri­sta­tė praei­tais me­tais. Idė­jos įkvė­pė, bet kvie­ti­mas su­do­mi­no ne tik dėl to. Drau­giš­ko in­ter­ne­to va­sa­ros sto­vyk­lo­je mes taip pat da­ly­va­vo­me ha­ka­to­ne ir spren­dė­me šių lai­kų jau­ni­mo pro­ble­mas“, – pa­sa­ko­jo An­dže­la.

Pas­ka­tin­tos men­to­rės Vio­le­tos su­si­bū­rė ke­tu­rių mer­gi­nų ko­man­da. Nors prieš tai jos bu­vo ne­pa­žįs­ta­mos, ta­čiau grei­tai su­si­bend­ra­vo. Kar­tu il­gai svars­tė įvai­rias pro­ble­mas, su ku­rio­mis da­bar su­si­du­ria jau­ni­mas, ir kū­rė pro­gra­mė­lių idė­jas toms pro­ble­moms iš­spręs­ti. Ga­liau­siai ap­si­sto­jo ties dviem, de­ja, vie­na jų jau bu­vo pri­sta­ty­ta praė­ju­siais me­tais, to­dėl pa­si­rin­ko „Iš­mo­kAI“.

Pui­ki ko­man­da

Prie mo­ky­mo­si pro­gra­mė­lės kū­ri­mo pri­si­dė­jo vi­sa ko­man­da. Da­ly­va­vo „on­li­ne“ su­si­ti­ki­muo­se su men­to­re. Pa­sis­kirs­ty­da­vo už­duo­tis. Jei iš­kil­da­vo klau­si­mų ar pro­ble­mų jas at­lie­kant, drau­giš­kai pa­dė­da­vo vie­na ki­tai. Pa­sak An­dže­los, dir­bant ties pro­gra­mė­le nie­ka­da ne­si­jau­tė iš­se­ku­si ar pa­var­gu­si, nes vi­sa­da tu­rė­jo sa­vo nuo­sta­bios ko­man­dos pa­lai­ky­mą.

Pa­si­ruo­ši­mas fi­na­lui

Mer­gi­na ti­ki­no, jog lai­mė­ti ir bū­ti iš­rink­toms da­ly­vau­ti fi­na­le bu­vo di­de­lis džiaugs­mas. Ypač kai įdė­jo tiek daug lai­ko ir pa­stan­gų. Ta­čiau da­bar pui­kiai su­pran­ta, jog kar­tu su lai­me atei­na ir at­sa­ko­my­bė.

Fi­na­le da­ly­vaus įvai­rios Eu­ro­pos ša­lys. Jis vyks ang­lų kal­ba, to­dėl di­džiau­sias dė­me­sys ruo­šian­tis yra skir­tas pro­gra­mė­lės ir pri­sta­ty­mo ver­ti­mui.

„Ma­nau, di­džiau­sias iš­šū­kis ruo­šian­tis fi­na­lui yra jau­du­lys ir stre­sas. Mes at­sto­vau­si­me Lie­tu­vai ir var­žy­si­mės su ki­tų ša­lių ge­riau­siais! Tai skam­ba neį­ti­kė­ti­nai. Man dar nie­ka­da nė­ra te­kę pa­tir­ti to­kios kon­ku­ren­ci­jos, dėl to la­bai jau­di­nuo­si, bet ir džiau­giuo­si“, – at­vi­ra­vo moks­lei­vė. Jai la­bai džiu­gu, jog tu­ri ga­li­my­bę da­ly­vau­ti įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se ir taip pri­si­dė­ti prie vi­suo­me­nės ge­ro­vės.