Gruodžio 19 dieną Telšiuose veikiantį labdaros ir paramos fondą „Telšiai su Ukraina“ aplankė JAV ambasados Lietuvoje ambasadoriaus pareigas einantis Tamiras Waseris, Politikos ir ekonomikos skyriaus pareigūnas Michaelis Harrisas, ambasados vertėja Agnė Milevičiūtė.
Aurelija SERVIENĖ
Fondo veikla
Labdaros ir paramos fondas „Telšiai su Ukraina“ įkurtas 2022 metų kovo 3 dieną. Jo steigėjai: UAB „Prie Luksto“ vadovas Algimantas Ubartas, UAB „Statmax“ vadovas Juozas Valužis, Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovė Zita Dargienė, Žemaitijos verslo centro direktorė Reda Raginskienė.
Valdybos sprendimu fondo direktoriumi paskirtas Algimantas Ubartas, administratore ir projekto vadove dirba Jolanta Kaubrienė.
Fondo pagrindinis tikslas – sutelkti verslo įmones, ūkininkus ir gyventojus vieningai finansinei, materialinei pagalbai bei pagalbai daiktais, psichologiniam palaikymui, padedant į Telšių rajoną atvykusiems pabėgėliams iš Ukrainos.
Fondo steigėjai kartu su socialiniais partneriais tarpininkauja ieškant laikino būsto, padeda įsikurti, t. y. nuperka arba organizuoja reikiamos įrangos, baldų bei kitų daiktų pristatymą į vietą; pagal poreikį aprūpina asmeniniais daiktais; tarpininkauja ieškant darbo; padeda organizuoti iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių bendruomenės susitikimus neformalioje pozityvioje aplinkoje, suteikiant reikalingas konsultacijas ir betarpišką palaikymą.
Pasak R. Raginskienės, ukrainiečių problemos slūgsta, bet tikrai nemažėja. Atvykstančių srautų vis dar yra, todėl šiandien labai svarbu orientuotis į jų integraciją.
Svečių vizitas
Vizito metu svečiams parodytos fondo patalpos, aptartos jau įgyvendintos ir planuojamos veiklos 2024 metais. Kartu tądien aplankyta Kalėdų eglučių alėja. Kadangi ambasadorius iš anksto žinojo, kad alėjoje yra VšĮ „Socialinės integracijos institutas“ pašto dėžutė, į kurią galima įdėti sveikinimą-laišką Telšių rajone gyvenantiems ir šios organizacijos globojamiems senjorams, atsivežė pluoštą JAV ambasados darbuotojų parašytų sveikinimų. Deja, iš po vėjuotos nakties ši eglutė ir pašto dėžutė buvo apgadintos, tad laiškus senjorams įsipareigojo perduoti labdaros ir paramos fondo „Telšiai su Ukraina“ darbuotojai.
Vėliau susitikimas tęsėsi Telšių menų inkubatoriuje. Padėkos žodį JAV ambasadai tarė A. Ubartas: „Ambasados iniciatyva buvo suteikta galimybė labiau padėti karo pabėgėliams. Mes jaučiame iš ukrainiečių pusės didžiulę padėką tiek fondui, tiek JAV ambasadai už šias suteiktas galimybes.“
Ambasadorius T. Waseris negailėjo gerų žodžių labdaros ir paramos fondui „Telšiai su Ukraina“: „Jūsų organizacija yra geras pavyzdys, kaip žmonės suvienija jėgas padėti ukrainiečiams, kurie taip pat tampa aktyvia visuomenės dalimi. Lankantis organizacijose labai svarbu pamatyti ir išgirsti, kaip jūs padedate ukrainiečiams. Džiaugiuosi, kad mes galime prie tos pagalbos prisidėti, todėl devynioms skirtingoms organizacijoms Lietuvoje skyrėme beveik 1,5 mln. dolerių. Mane įkvepia lietuvių pagalba ukrainiečiams, o ypač paprastų žmonių iniciatyvos. Noriu padėkoti visiems, kurie dalyvaujate šioje veikloje. Suprantama, kad tai yra darbas iš meilės, bet tai yra sunkus darbas.“
Ambasadorius savo kalboje pabrėžė, jog Lietuva daug padarė, kad padėtų Ukrainai. Deja, jo teigimu, realybė yra liūdna, karas tęsiasi ir tokių organizacijų veikla išliks ir toliau svarbi, jų reikės, kad pagelbėtų žmonėms, kurie bėga nuo baisaus karo.
Į susitikimą su ambasadoriumi atvyko ir ukrainiečių bendruomenės vadovai Olena Schedrova ir Romanas Yemchukas. Deja, tądien prie jų prisijungti planavusi psichologines konsultacijas Telšiuose ukrainiečiams teikianti Ana Keller atvykti negalėjo, mat ją pasiekė liūdna žinia apie fronte žuvusį sūnų. Jos rašytą laišką visiems perskaitė Olena.
Citata iš laiško: „Dirbu su moterimis ir vaikais. Vedu individualias ir grupines konsultacijas. Kas atsitiko mano klientams? Sunku apie tai kalbėti, bet būtina. Svarbiausia, kad jie prarado viską, su kuo save tapatino. Šalis, nes ji dega. Butas, nes į jį pataikė priešo sviedinys. Miestas, nes jis visiškai sunaikintas. Namas, nes liko okupuotas. Darbas, draugai. O skaudžiausia – artimųjų netektis, nes jie buvo nužudyti. Kaip jie dabar jaučiasi? Blogai ir labai blogai…“