Jie myli savo miestą ir mėgsta bendrauti. Skaitytojai siūlė, o mūsų komisija atrinko 9 labiausiai mylinčius gyvenimą Telšiuose. Visą pavasarį kas savaitę meile ir geros nuotaikos receptais jie dalinsis su visais!
Pirmoji nugalėtoja – Karina Augucevičiūtė, 18 m. abiturientė. Telšiuose gyvena nuo vaikystės. Turi mobilųjį telefoną „Nokia Asha“. Per dieną vidutiniškai prakalba 1 val. ir parašo 200 SMS (bet pastaruoju metu daugiau skambina, nes rašyti – šalta rankoms). Dažniausiai SMS rašo dviem geriausioms draugėms – mamai ir klasės draugei.
Karina išrinkta laimėtoja, nes parašė labai gražų laišką apie meilę Telšiams. Taip pat todėl, kad laiko veltui nešvaisto: groja fortepijonu, smuiku, šoka pramoginius, modernius, liaudies šokius, lanko teatro studiją. Svajoja tapti aktore arba studijuoti socialinius mokslus. Mergina norėtų išvažiuoti į užsienį, bet tik tam, kad pasisemtų idėjų ir parvežtų jas į Lietuvą. Kaip daugelį jaunų žmonių, ją traukia didmiesčiai, tačiau antroje gyvenimo pusėje mergina norėtų vėl gyventi Telšiuose!
– Karina, kokie dalykai Tave džiugina kasdieną?
– Bendravimas, mėgstami užsiėmimai ir, žinoma, Telšiai. Čia labai gera gyventi. Kai vakarais išeinu į gatves, kartais jaučiuos, lyg mieste būčiau viena: nei mašinų dūzgesio, nei žmonių šurmulio. Tai toks mažas ir kartu didelis svajonių kraštelis.
– Kuo Telšiai išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų?
– Miestas sutvarkytas, apšviestas senamiestis, Katedra. Neapsakomo grožio vaizdas atsiveria iš Žemaitės dramos teatro balkono. Bežvelgiant kyla poetiškų minčių ir suvokimas, kiek daug mes turime. Telšiai pilni simbolikos – antai eini Respublikos gatve pro akmeninę sieną, kuri alsuoja žemaičių istorija. Tuomet randi Žemaitijos pasaulio gaublį (skulptūrą, – red. past.). Skubi į mokslus – sutinki kitą skulptūrą, meškutę. Jos nosytė neša laimę – tereikia ją patrinti.
– Kokiuose miesto įvykiuose Tau teko dalyvauti?
– Dalyvavau didelėse muzikos šventėse, iš kurių įsiminė dainų šventė prie Germanto ežero. Su teatro studija tenka dalyvauti miesto renginiuose. Neseniai vaidinome spektaklyje „Pykšt pokšt ir tu negyvas“. Tai – jauno režisieriaus Deivido Jonauskio diplominis darbas. Jis supažindino mūsų trupę su savo kurso vadovu, žymia teatro asmenybe, režisieriumi Valentinu Masalskiu.
– Ar Telšiai – bendraujantis miestas?
– Taip. Mane visada supa draugiški ir linksmi žmonės. Būna, mokykloje gauname kokią užduotį pakalbinti praeivius gatvėje, nufilmuoti interviu. Telšiškiai visada mielai sutinka būti užkalbinti. Taip pat esame labai svetingi. Norime parodyti savo miestą, papasakoti legendų ir istorijų. Taip pat aš pati daug bendrauju – su geriausia drauge mokykloje, net išsiskyrusios per pertrauką, susirašinėjame žinutėmis telefonu (šypsosi).
– EŽYS kviečia mylėti visus. Ar pritariate, kad visi verti meilės?
– Manau, jausmus išreikšti reikia kiekvienam, bet skirtingai. Yra blogų ir piktų žmonių, bet kiekvieno širdyje galima atrasti gėrio. Tik tokiam žmogui reikia atsargiai meilę parodyti – gali būti skaudu, jei jis nemokės ar nenorės priimti. Bet reikia pabandyti.
– Ar Telšiuose su kuo nors daliniesi romantiškais jausmais?
– Turiu draugų, draugių. Vaikino šiuo metu neturiu ir nemanau, kad dabar jo reikia (šypsosi). Esu užimta mokslais ir užklasine veikla.
– Kas yra meilė?
– Meilė – keistas dalykas. Man atrodo, jog tai – dėmesio parodymas. Iš meilės nereikia laukti atsako, ją reikia pačiam suteikti.
– Iš kur Tavo optimistiškas požiūris į gyvenimą?
– Manau, tai įgimta. Nuo mažens buvau perdėtai linksma. Mano tėvai taip pat – ne niurzgliai.
– Koks Tavo geros nuotaikos receptas?
– Nusiteikimas. Neneigiu – blogio aplink yra, bet aš stengiuosi jo nematyti. Kartais naudoju ir tokį pratimą: reikia ryte prieš veidrodį stipriai susiraukti, o po to – plačiai nusišypsoti. Labai padeda (šypsosi).
Karina gauna dovanų – EŽIO kortelę su 50 Lt vertės papildymu. Su ja galės skambinti į visus Lietuvos tinklus ir bendrauti nevaržomai. Kitame penktadienio laikraščio numeryje kalbinsime antrąjį konkurso nugalėtoją.
Loading ...
