Telšių miestui – 220

Savaitgalį paminėtas 220-asis Magdeburgo teisių suteikimo Telšių miestui jubiliejus. Ta proga atidengtos dvi Didžiosios žemaičių sienos lentos, kuriose įamžinti svarbūs įvykiai. Telšių medžiotojų ir žvejų draugijai inicijavus, mieste pastatyta lietuvių skaliko skulptūra. Turgaus aikštėje šurmuliavo tradicinis Telšių jomarkas, varžėsi „Rėktingiausė mozėkonta“. Prie Germanto ežero surengta Telšių krašto meno kolektyvų dainų šventė „Žemaitija – garsių žemaičių žemė“. Sekmadienį vyko Šv. Antano atlaidai. Jubiliejinį renginį papuošė šventės ir Žemaitijos sostinės simboliu tapę bijūnų žiedai.
Penktadienis
Žemaitijos sostinėje šventinis šurmulys prasidėjo jau penktadienio pavakarę. Visi miestelėnai rinkosi į Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių parodų salę, kur Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva ir VDA rektorius profesorius Audrius Klimas pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Per jubiliejinį renginį atidaryta VDA Telšių dailės fakulteto studentų konceptualios juvelyrikos ir bakalauro baigiamųjų darbų paroda.
Kiek vėliau iškilmės persikėlė prie Didžiosios žemaičių sienos – iškilmingai atidengtos dvi lentos: viena žymi Durbės mūšį (dailininkas Petras Gintalas), kita – žymiausius žemaičių mūšius (tapytojas ir metalo skulptorius Romualdas Inčirauskas).
Vakarop visi buvo pakviesti prie Žemaičių muziejaus „Alka“, į Masčio ežero pakrantę, kur parodytas Žemaitės dramos teatro spektaklis „Piršlybos“, Žemaitijos tautinių rūbų kolekcija.
Šeštadienis
Šeštadienį Turgaus aikštėje nuo pat ryto šurmuliavo tradicinis Telšių jomarkas. Prekeiviai siūlė įsigyti įvairiausių tautodailės gaminių, laimę išbandyti loterijose, vaikų laukė pramogos, suaugusieji taip pat buvo įtraukiami į įvairiausias akcijas.
Šventės neaplenkė ir sportininkai. Kiekvienas galėjo išbandyti savo jėgas gatvės krepšinio turnyre ar pažiūrėti futbolo rungtynes bei stebėti vieną iš svarbiausių Telšių miesto šventės renginių – sunkiosios atletikos turnyrą, kuriame dalyvavo apie 200 Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos sportininkų.
Medžiotojai ir žvejai tądien miestelėnams buvo ypač dosnūs – kvepėjo visa Turgaus aikštė: kas siūlė paragauti kepto šerno, kas vaišino žirnių koše, kas pilstė ir dalijo karštą žuvienę ir pan. Grojo medžioklinių ragų orkestras.
Telšių medžiotojų ir žvejų draugija visus pakvietė į iškilmes – Turgaus aikštėje buvo atidengta lietuvių skaliko skulptūra (skulptorius Osvaldas Neniškis). Ją pašventino Telšių katedros klebonas Tadas Šeputis.
Šventės dalyvius sveikino Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Telšių rajono savivaldybės vyr. architektas Algirdas Žebrauskas, laikinai Telšių miesto seniūnijos seniūnės pareigas einanti Dalia Domarkienė, Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Andrius Binza ir kt. garbūs svečiai.
Turgaus aikštėje įspūdingai atrodė didžiulis bijūnų žiedų bokštas su Žemaitijos vėliava. Bokštas sukurtas iš gausybės žiedų, kurie buvo sunešti telšiškių katedrai puošti. Bijūnų buvo tiek daug, kad užteko ir šventovei padabinti, ir miestui padovanoti.
Per Žemaitijos sostinę nuskambėjo liaudies instrumentinės muzikos festivalio „Rėktingiausė mozėkonta“ dalyvių melodijos.
Į pavakarę šventinis šurmulys persikėlė prie Germanto ežero, kur vyko Telšių krašto meno kolektyvų dainų šventė „Žemaitija – garsių žemaičių žemė“. Dalyvavo 84 kolektyvai iš visos Žemaitijos.
Sekmadienis
Sekmadienį šventė tęsėsi – linksmos melodijos skambėjo Katedros aikštėje. Renginyje „Ontaniniu dėina – vėsūs metūs vėina“ pasveikinti ir pagerbti varduvininkai.
Telšiškiai dalyvavo Šv. Antano atlaidų iškilmingose šv. Mišiose katedroje ir procesijoje miesto gatvėmis.