Kovo 6 dieną tautodailininkas Adolfas Gedvilas paminėjo savo 80-ąjį gimtadienį. Ta proga sukaktuvininkas sulaukė gausybės sveikinimų iš artimųjų, draugų, kaimynų, Ryškėnų seniūnijos ir kultūros centro darbuotojų bei Tautodailininkų sąjungos narių.
Visą savo gyvenimą atidavęs darbui, drožybai, menui, šiandien meistras tikina, jog tautodailės niekas nebevertina, sunku kuriančiam žmogui.
Aurelija SERVIENĖ
Ryškėnuose gyvenančio A. Gedvilo ir jo žmonos Magdalenos sodybą tikriausiai žino daugelis – jų dvaras pavadintas Karaliaus Rimgaudo vardu, puikiai matomas ir traukia akį savo išskirtinumu.
Šeimininkai pasakojo, kad jų sodyboje, kaip ir seniau, netrūksta lankytojų, kuriuos domina ir nesiliauja stebinusi talentingojo Adolfo kūryba – jo rankomis sumeistrauti meno kūriniai: baldai, vazos, pypkių kolekcija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bareljefai, jubiliejinės lėkštės, klumpės, koplytstulpiai, rūpintojėliai ir kt.
Meilę darbui sako tautodailininkas tikriausiai paveldėjęs iš tėvų. Mama buvusi ypač gerbiama gydytoja pribuvėja, puiki žolininkė, naginga audėja, o tėvas – geras siuvėjas, mokėjęs pasiūti net kareiviškas uniformas.
Drožinėti Adolfas pradėjo dar jaunystėje – labai anksti jo rankose atsirado peiliukas. O vėliau stiprus jaunuolis ėmėsi vyriškų darbų ir čia jis savęs negailėjo, dirbo kiek išgalėjęs, sveikatos netaupė. Per savo darbštumą, kaip sako žmona, vyras ir sveikatą praradęs. Magdalena tvirtino, jog jai buvo gera gyventi, nereikėjo samdyti meistrų ar kokios kitos pagalbos prašytis – Adolfas viską gebėjo. „Šiais laikais bepigu – visko yra pirkti, juk neisi šluotkočio į mišką išsipjauti, kai jų pilnos parduotuvės“, – šmaikštavo moteris.
Magdalena džiaugiasi, jog gyvenimo kelyje sutiko A. Gedvilą. Žmona vyrą visada palaikė, net prie dvaro statybos darbų mielai jam talkinusi. Todėl šiandien ji puikiai žino kiekvieną savo vyro kūrinį, mielai priima ir po dvarą vedžioja ekskursijas, aprodydama ir pasakodama įvairiausias istorijas, dalijasi prisiminimais.
Nuo 1975 metų A. Gedvilas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis, o jo darbai išsibarstę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją.
Šiandien menininkas sako liūdintis, jog tautodailės niekas nevertina. Ypač geri laikai buvę prieš nepriklausomybę, kai nespėdavęs pildyti visų užsakymų. Populiarios buvo medinės lėkštės ir vazos. Ne viena jų yra išvykusi net į Maskvą, įvairias ministerijas ir kt.
Jau keleri metai, kai meistrauti ryškėniškiui nebeleidžia pablogėjusi sveikata, tad visą savo laiką jis skiria prisiminimams, kuriuos jau galima paskaityti dviejose jo išleistose knygose „Toks gyvenimas…“ Baigia A. Gedvilas ir trečiąją jų dalį. Čia daugiausia dėmesio skyrė savo gyvenime sutiktoms vertingoms pažintims.
Adolfo ir Magdalenos namuose užaugo 7 vaikai. Šiandien pora apsupta 12 anūkų ir 7 proanūkių.