Telšių rajono savivaldybė ir LDK institutas rugsėjo 7–8 d. organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Paskutiniai LDK piliečiai: Stanislovo ir Gabrieliaus Narutavičių keliai“. Ji vyko Žemaitijos sostinėje, Žemaitės dramos teatre. Ši konferencija buvo skirta Telšių apskrities Brėvikių dvare gimusio, žemaičių bajorų giminei Noručiams priklausiusio, juridinį išsilavinimą turėjusio advokato, visuomenės veikėjo, tautosakos rinkėjo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus 150-osioms gimimo ir iškilios asmenybės, jaunesniojo S. Narutavičiaus brolio, žymaus Lenkijos mokslininko ir visuomenės veikėjo, pirmojo Lenkijos Prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus tragiškos žūties Varšuvoje 90-osioms metinėms paminėti.
S. Narutavičius buvo vienas iš nedaugelio krašto bajorijos atstovų, ne tik anksti suvokusių Lietuvos politinio savarankiškumo įtvirtinimo svarbą, bet ir aktyviai prisidėjusių prie jo įgyvendinimo, didelę savo gyvenimo dalį paskyrusių visuomenės socialinei lygybei įgyvendinti. 1904 m. iš Varšuvos į Žemaitiją grįžęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras vertėsi advokato praktika. 1907 m. Telšiuose kartu su žmona Joana Bilevičiūte-Narutavičiene įsteigė Telšių mergaičių, o 1909 m. – ir berniukų progimnazijas. S. Narutavičius buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos atkūrimo aktą. Būtent teisininko S. Narutavičiaus pastangomis buvo paruoštas Lietuvos Nepriklausomybės Akto juodraštis.
G. Narutavičius, įgijęs inžinieriaus hidrotechniko išsilavinimą, nuo 1907 m. dėstytojavo Ciuricho politechnikos institute. 1915 m. pradėjo veiklą Henriko Senkevičiaus įkurtame Pagalbos karo aukoms komitete. 1922 m. vyras tapo užsienio reikalų ministru A. Šlivinskio ir J. I. Novako ministrų kabinetuose. 1922 m. gruodžio 9 d. Tautinis Susirinkimas G. Narutavičių išrinko pirmuoju atsikūrusios Lenkijos Prezidentu, tačiau po savaitės buvo nužudytas.
Į konferenciją, skirtą paskutiniams LDK piliečiams – broliams Narutavičiams atminti, susirinko gausus būrys neabejingų savo krašto istorijai ir jos veikėjams tautiečių. Tądien Žemaitės dramos teatro salėje susipynė dvi kalbos: lietuvių ir lenkų. Pranešimų apie dvi iškilias giminingų sielų asmenybes klausėsi ne vien Telšių krašto žmonės ir tautiečiai iš kitų šalies miestų, bet ir svečiai iš Lenkijos.
Penkioms vėliavoms – Lietuvos, Lenkijos, Europos Sąjungos, Žemaitijos sostinės pirmajai ir dabartinei – plazdant scenoje, sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė, dviejų valstybių – Lenkijos ir Lietuvos – draugiškais santykiais pasidžiaugė ir konferencijos organizatoriams dėkojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Minsk Mazovietski meras Marcin Jakubowski ir Lenkijos instituto direktorė Malgoržata Kasner. Žemaitijos sostinės šeimininkas – Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva svečiams įteikė sudėtingų politinių ir kultūrinių Lietuvos ir Lenkijos santykių XX a. pr. laiku gyvenusiems ir savo veiklą iškiliais darbais įprasminusiems S. ir G. Narutavičiams atminti dailininkės Skaistės Žilienės sukurtus dvipusius ir dvikalbius medalius.
Konferencijoje pranešimus apie brolių S. ir G. Narutavičių gyvenimo kelius ir veiklos sritis skaitė Gdansko universiteto profesorius Dariusz Szpoper, Poznanės universiteto profesorius Artur Kijas, Lietuvos istorijos instituto direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Miknys, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžej Pukšto ir Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dėstytojas Povilas Šverebas.
Buvo pristatyta Lietuvos archyvų surinktos ikonografinės medžiagos paroda. Joje eksponuoti rašytiniai dokumentai iš Lietuvos valstybės istorijos (LVIA), šalies centrinio valstybės (LCVA) ir Kauno apskrities (KAA) archyvų bei Klaipėdos universiteto profesoriaus Stasio Vaitekūno knyga „Stanislovas Narutavičius: Signataras ir jo laikai“.
Konferencijos dalyviams menines kompozicijas dovanojo Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ (vad. L. Pocevičienė), o dainų ir muzikos skambesiu teatro salę pripildė solistė Sigutė Trimakaitė, Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, Telšių muzikos mokyklos mokytojų smuikininkių ansamblis.
Šventinį penktadienį susirinkusieji aplankė Alsėdžių kapines, kuriose ilsisi S. Narutavičius. Vėliau Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro sodyboje – Brėvikių dvare – surengtas prisiminimų vakaras.
Rugsėjo 8 d. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje už Narutavičių giminę aukotos šv. Mišios.
Antrąją konferencijos dieną svečiai buvo supažindinti su Žemaitijos sostinės kultūros objektais.
Loading ...
