Švie­sa bū­ti­na pa­sau­liui ir žmo­gui

Bal­to­ji mo­kyk­la nu­švie­čia Že­mai­ti­jos sos­ti­nę, švie­čia vi­sam gim­ta­jam kraš­tui ir net pa­sau­liui su­švin­ta vie­no ar ki­to šau­naus sa­vo auk­lė­ti­nio bu­vi­mu. Be­je, ir įsi­kū­ru­si ji yra Švie­sos gat­vė­je. Idė­ja, kad Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niai tu­rė­tų gi­liau pa­mąs­ty­ti apie švie­są ir jos bu­vi­mą žmo­gaus gy­ve­ni­me ir gal­būt pa­no­rė­tų ją skleis­ti, ki­lo gim­na­zi­jos ang­lų kal­bos mo­ky­to­jai Ra­sai Tė­pe­lei.

Lapk­ri­čio 22 die­ną Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je vy­ko bai­gia­ma­sis mo­ki­nių kū­ry­bi­nių ir ti­ria­mų­jų dar­bų pro­jek­to „Apie švie­są“ ren­gi­nys. Šis pro­jek­tas bu­vo fi­nan­suo­ja­mas Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­gal Mo­kyk­lų pa­žan­gos ska­ti­ni­mo pro­gra­mą – skir­ta 2 000 eu­rų. Pra­si­dė­jo jis dar ge­gu­žės mė­ne­sį, o bai­gė­si lapk­ri­tį. Pro­jek­tą koor­di­na­vo geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja Au­re­li­ja Švie­ži­kie­nė, ku­ri per ke­le­tą mė­ne­sių su­bū­rė vi­są gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nę ir pa­ska­ti­no mo­ki­nius ir mo­ky­to­jus at­lik­ti įdo­mių dar­bų, su­si­ju­sių su švie­sa. Įvai­rio­se veik­lo­se da­ly­va­vo apie aš­tuo­nis šim­tus da­ly­vių, kiek­vie­nam gim­na­zis­tui te­ko da­ly­vau­ti ma­žiau­siai tri­jo­se veik­lo­se.

Vy­ko pa­mo­kos ir edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai, iš­nag­ri­nė­tos dvi­de­šimt trys te­mos apie švie­są. Už­siė­mi­mus ve­dė pen­kio­li­ka gim­na­zi­jos mo­ky­to­jų. Vy­ko geog­ra­fi­jos, eti­kos, ti­ky­bos, ma­te­ma­ti­kos, ang­lų kal­bos, fi­zi­kos in­teg­ruo­tos pa­mo­kos, ku­rių me­tu bu­vo ap­ta­ria­ma švie­sos pra­smė ir reikš­mė pa­sau­ly­je, gy­ve­ni­me ir sie­lo­je bei aiš­ki­na­ma­si, kas ta švie­sa yra. Per geog­ra­fi­jos pa­mo­kas mo­ki­niai skai­čia­vo elekt­ros prie­tai­sus na­muo­se, kiek jų yra rei­ka­lin­gi ir ku­rie iš jų pra­ktiš­kai ne­nau­do­ja­mi. Per ang­lų kal­bos pa­mo­kas mo­ki­niai tu­rė­jo pra­kti­nį už­siė­mi­mą su fo­tog­ra­fi­jos edu­ka­to­riais, kaip at­si­ra­do fo­toa­pa­ra­tai, kaip gims­ta nuo­trau­ka, kas tai yra už­fik­suo­ta švie­sa, ra­šė ra­ši­nius ir dis­ku­ta­vo apie švie­sos tar­šą ir ža­lą pa­sau­liui. Is­to­ri­jos pa­mo­kų me­tu mo­ki­niai do­mė­jo­si dva­rais kaip eko­no­mi­nės ir kul­tū­ri­nės veik­los cent­rais, sklei­du­siais kul­tū­rą ir švie­są, su­kū­rė fil­mą apie Džiu­gi­nė­nų dva­rą. Per fi­zi­kos pa­mo­kas at­li­ko mo­bi­lio­jo te­le­fo­no elekt­ro­mag­ne­ti­nės spin­du­liuo­tės ty­ri­mą.

Bu­vo su­reng­tos dvi edu­ka­ci­nės iš­vy­kos. Vie­na iš jų – į Vil­nių, į Na­cio­na­li­nio moks­lo cent­ro la­bo­ra­to­ri­ją ir la­ze­rių įmo­nę „In­teg­ra­ted Op­tics“. Be­je, ją įkū­rė ir jai va­do­vau­ja bu­vęs Že­mai­tės gim­na­zi­jos mo­ki­nys Eval­das Pab­rė­ža. Jis mie­lai pa­pa­sa­ko­jo gim­na­zis­tams, ko­kius la­ze­rius ku­ria, kam jie yra nau­do­ja­mi.

Prieš ant­rą­ją iš­vy­ką į Pa­ma­rio kraš­tą į gim­na­zi­ją at­vy­ko vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je fa­ro­lo­gas Ai­das Jurkš­tas. Fa­ro­lo­gi­ja – tai moks­las apie švy­tu­rius. Jis pa­pa­sa­ko­jo apie pir­muo­sius švy­tu­rius, kiek iš vi­so jų yra pa­sau­ly­je, kaip kei­tė­si švy­tu­riai, kiek jų yra ap­link Bal­ti­jos jū­rą. Gim­na­zis­tai iš­vy­kos me­tu pa­ma­tė du iš jų. Tai Uos­tad­va­rio ir Ven­tės ra­go švy­tu­riai. Su­si­pa­ži­no su jų is­to­ri­ja, plau­kė lai­vu į Min­gės kai­mą. Taip pat at­li­ko vi­so­kias kū­ry­bi­nes už­duo­tis, ku­rias sky­rė mo­ky­to­jai. Ta­da at­si­ra­do mo­ki­nių pie­ši­nių, es­ki­zų, fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­dos, iš­leis­tas mo­ki­nių pie­ši­nių ir at­vi­ru­kų rin­ki­nys, su­kur­tas pro­jek­to pla­ka­tas.

Sau­lė, žvaigž­dės, lau­žo švie­sa, žva­kės lieps­na, elekt­ros lem­pu­tė, ža­ri­ja, jon­va­ba­lis, pa­jū­rio švy­tu­riai ir net iš­si­la­vi­nęs, do­ras, kil­nus bei gar­bin­gas žmo­gus yra švie­sos šal­ti­niai. Daug dar ga­li­ma kal­bė­ti apie švie­są, mąs­ty­ti, ty­ri­nė­ti. Gim­na­zis­tai ir mo­ky­to­jai tik su­si­mąs­tė apie tai ir at­li­ko tik įva­di­nius dar­bus.

Elė KA­KA­NAUS­KIE­NĖ