Sveikatos apsaugos viceministras: ne lenta ant pastato lemia ligoninės likimą, o sąlygos

Praėjusį penktadienį Telšių rajono savivaldybės administracijoje lankėsi LR sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas. Tas pats viceministras, kuris dar liepos 24 d. ketino aplankyti Telšius, bet persigalvojo ir net nepranešė, jog vizitas atšaukiamas. Valdžios vyrai ilgokai mindžikavo ant Savivaldybės laiptų, kol galiausiai netekę kantrybės paskambino į Sveikatos apsaugos ministeriją ir sužinojo, kad ministras nė nesiruošia vykti į Žemaitijos sostinę. Tuomet „Telšių ŽINIOMS“ viceministras paaiškino, jog dėl visko kalta žemaičius pamiršusi informuoti sekretorė…
Susitikime su LR sveikatos apsaugos ministru A Skiku dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Valdemaras Ramšas, Savivaldybės gydytojas Juozas Vengalis, Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Antanas Gudauskas, Telšių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irena Skernevičiūtė.
Aptarti visuomenės sveikatos biurų veiklos, greitosios medicinos pagalbos stočių paslaugų teikimo, Telšių apskrities ligoninės likimas ir kiti klausimai.
„Pinigai kabo ore. Jeigu neįsteigsite Visuomenės sveikatos biuro, apskritis negaus 1 mln. 200 tūkst. Lt. Nereikia biurų steigti kiekviename apskrities rajone, susirinkite kaimynai ir nuspręskite, kuris imsitės šio darbo“, – sakė A. Skikas.
Visuomenės sveikatos biuras turėtų apimti visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, sanitarijos tarnybos veiklą, vykdyti sveikatos stebėseną, visuomenės sveikatinimo priemonių vykdymą: mokyti sveikos gyvensenos, mažinti žalingų įpročių įtaką sveikatai, prižiūrėti vaikų bei jaunimo sveikatą.
Meras V. Ramšas teigė, jog metų pradžioje dar tokių planų buvę, tačiau dėl prastos finansinės situacijos supratę, jog šios minties teks atsisakyti ir biuro teikiamas paslaugas pirkti. V. Ramšo žiniomis, Mažeikių savivaldybė dėl biuro steigimo dar nieko nenusprendusi, o Plungė esą rimtai ketinanti imtis šios veiklos.
Telšių medikus domino, kada Lietuvoje pradės veikti bendrasis pagalbos telefonas, kai gyventojas, surinkęs 112, sulauks reikalingos pagalbos iš ugniagesių, policijos ar medikų.
Pasak PSPC vyr. gydytojo A. Gudausko, Telšių greitoji medicinos pagalba jau yra sudariusi sutartį su Priešgaisrine gelbėjimo valdyba, numatytos patalpos, trūksta tik komunikacijos įrenginio, algoritmo (aiškiai suformuluotų taisyklių rinkiniai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokią suteikti pagalbą skambinantiesiems) ir, žinoma, mokymų, kad darbuotojai gebėtų tokioje bendroje sistemoje vieningai dirbti.
Viceministro nuomone, sukurti bendrosios pagalbos sistemą nėra paprasta, yra daugiau trūkumų nei komunikacijos įranga. Esą reikalą stabdo skirtingas įstaigų pavaldumas, be to, teks gerokai sumažinti dispečerių (šiuo metu dirba per 200, o įdiegus sistemą pakaks dvidešimties) ir kt. „Be pinigų niekas nepasidarys“, – konstatavo A. Skikas.
Kalbant apie Greitosios medicinos pagalbos tarnybas, A.Gudausko ir viceministro nuomonės išsiskyrė: telšiškis tikino, kad greitosios medicinos pagalbos tarnybos jokio pelno neatneša, tuo tarpu viceministras buvo įsitikinęs, jog „greitosios visame pasaulyje pelningos“.
Telšių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkę I. Skernevičiūtę domino sveikatos reformos eiga, kurią stebint galima įžvelgti Telšių apskrities ligoninės sumenkinimą iki slaugos įstaigos. Mat Vyriausybė yra pritarusi sveikatos apsaugos reformos gairėms, pagal kurias numatoma gydymo įstaigas skirstyti pagal tris lygmenis: rajono, regiono ir respublikos. Rajono lygmens ligoninė teiktų slaugos, globos funkcijas, būtų terapijos skyrius, dienos chirurgija, ambulatorinė pagalba. Regiono lygmens ligoninė teiktų visą spektrą stacionarių paslaugų (chirurgijos, akušerijos, pediatrijos, neurologijos ir kt.), būtų daromos nesudėtingos operacijos. Trečiojo lygmens – respublikos – ligoninėje būtų teikiamos specializuotos aukštos kvalifikacijos specialistų paslaugos, atliekamos sudėtingos operacijos.
Nykstant apskritims, Telšių apskrities ligoninė gali netekti savo statuso ir tapti tik rajono lygmens funkcijas atliekančia gydymo įstaiga. Viceministras taip pesimistiškai nebuvo nusiteikęs, jo nuomone, jeigu ligoninė atitiks keliamus kriterijus, ji galės teikti visas paslaugas, kurias teikia iki šiol. „Ne lenta ant pastato lemia ligoninės likimą, o sąlygos. Jeigu atitiksite kriterijus, galėsite gyventi nesukdami galvos. Tačiau paslaugos turi būti peržiūrėtos, jos negali dubliuotis ir nevalia pritempti paslaugų ar sąlygų, jeigu faktiškai to nėra. Nenormalu, bet yra gydymo įstaigų, kur medikai dirba 2,7 etato. Su visa pagarba medikams noriu pasakyti, kad tai – akivaizdus įrodymas, jog paslaugos yra dirbtinai išpūstos. Pagyvensim, pamatysim. Pertvarka paprastai popieriuje vyksta vienaip, realybėje – kitaip. Be abejo, Klaipėdoje ir Šiauliuose bus aukštesnio lygmens ligoninės. Pasikvieskite Sveikatos apsaugos ministrą ir jis jums viską paaiškins“, – kalbėjo viceministras.
Savivaldybės gydytojas J. Vengalis iškėlė itin svarbią problemą – Telšiuose katastrofiškai trūksta gydytojų: 9 proc. dabar dirbančių medikų amžius yra per 70 metų, 10 proc. – per 65 metus.
Kaip pritraukti jaunus medikus į provinciją? Ir šiuo klausimu viceministras neieškojo žodžio kišenėje: „Kol nebus paskatos, tol didesniuose miestuose bus gydytojų perteklius, o rajone jų trūks“. Gal reforma išspręs problemą: ligoninės turės teikti mažiau paslaugų, gydytojai imsis bendrosios praktikos. „Atsiras tų gydytojų, nesisielokite. Rezervų visuomet yra“, – problemą švelnino viceministras.
„Taryba yra patvirtinusi sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo tvarką, pagal kurią 2008 m. pasirašytos sutartys su keturiais būsimais gydytojais, pareiškusiais norą po studijų dirbti Telšių rajono sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje. Taip pat Savivaldybė yra pasiruošusi suteikti tarnybinius butus jauniems gydytojams“, – sakė meras V. Ramšas.