Svarstytos potvynio priežastys

Trečiadienį Telšių miesto seniūnijoje įvyko pasitarimas, per kurį svarstyta, kodėl patvino kai kurios miesto gatvės.
Susitikime dalyvavo Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, seniūnijos vyr. specialistas Saulius Staigis ir Telšių rajono savivaldybės ekologas Raimondas Račkauskas. Vyrai atmetė gyventojų pateiktą priežastį, kad gatvės galėjo patvinti dėl užlaužtų vamzdžių, tačiau tikslių potvynio priežasčių pateikti dar negali.
Kaltina gamtą
Telšių rajono savivaldybės ekologo teigimu, labiausiai tikėtina, kad gatvės buvo apsemtos dėl klimato sąlygų: „Telšiuose, skirtingai nei visoje Lietuvoje, buvo daug sniego. Vasaros pabaigoje – šlapia, spalio mėnesį daug lijo, žemė permirko, tad viskas kaupėsi ant jos paviršiaus. Visa Saulėtekio gatvė iki Luokės gatvės – lyg dauba, vandeniui nebuvo vietos, kur nubėgti. Aišku, tai nėra teisinimasis iš mūsų pusės, tiesiog potvyniai būna nelaukti.“
Miesto seniūnas pritarė ekologui: „Žmonės sako, kad dar niekada nebuvo tokios situacijos, matyt, ir žemė nebūdavo tiek prisigėrusi vandens. Meteorologijos duomenimis, per pirmą dekadą kritulių buvo keturis kartus daugiau nei pernai, be to, buvo labai permirkusios dirvos. Lietaus kanalizacijos nėra nei Luokės gatvėje nuo autotransporto įmonės, nei Saulėtekio gatvėje.“
R. Račkausko teigimu, yra užsakyti 2 mėnesių (padieniui) duomenys iš Hidrometeorologijos stoties, kad daugmaž būtų aišku, kiek buvo prisnigta, kokia temperatūra laikėsi.
Anot Telšių miesto seniūno, iš Saulėtekio gatvės yra nuvesti vamzdžiai į šulinius, kurie tarpusavyje sujungti: „Tačiau jie niekur neveda. Todėl dabar Savivaldybėje yra priimtas sprendimas: reikės nuvesti 165 metrus į Tryškių gatvės pusę, kur jau yra lietaus kanalizacija, bet tam reikalingos papildomos lėšos – daugiau nei 200 tūkst. Lt. Dabar daroma nauja sąmata, gal ir iki 100 tūkst. Lt užteks.“
Vykdė darbus
Anot K. Lečkausko ir S. Staigio, seniūnija dar vasarą atliko darbus, kurie pašvelnino potvynio žalą: valė kanalus, upelius, plovė trasas. Tvarkant rasta vaikiškų dviračių, padangų ir kitokių atliekų.
„Jei nebūtume valę, upeliai ir namai šalia jų būtų paplūdę. Iš mūsų pusės tikrai buvo pasiruošta, nors tokių dalykų tikėtis negalėjome. Aš nemanau, kad mes kažko nepadarėme“, – sako S. Staigis.
Seniūnijos vyr. specialistas atsimena, jog po valymų priėjo vienas gyventojas ir pasiteiravo, ką seniūnija padarė, kad nuseko tvenkiniai, esantys tarp P. Genio ir Virvytės gatvių. „Ką tik buvome išvalę kanalą nuo Butų ūkio iki Durbino gatvelės: ten buvo prižėlę, mes jį platinome, tuo metu kaip tik vanduo krito tuose tvenkiniuose. Atsakiau tam žmogui, kad mes tik valėme kanalus. Bet kur yra Virvytės gatvė, o kur Butų ūkis? Pasirodo, viskas susiję.“
Savivaldybės ekologas pasakoja, kad Telšiuose yra gerokai daugiau nei 12 km trasų ir 8 km griovių, o vamzdžiuose, jeigu jų nejudini, susidaro nešmenys, kurie kaupiasi, sluoksniuojasi, darosi kaip betonas: „Jei niekas nieko nedarytų, Telšiai seniai būtų nuskendę. Taigi tokiems dalykams ruošiamasi, aišku, gal ne visada tiek, kiek norėtųsi, bet svarbiausias vietas bandoma tvarkyti.“
Aiškaus atsakymo neturi
K. Lečkauskas, S. Staigis ir R. Račkauskas atmeta gyventojų versiją, kad gatvės buvo apsemtos dėl užlaužtų vamzdžių. „Tikrindami šią versiją, kvietėme ekskavatorių. Žinoma, viskas taip greitai nepavyko: vienintelė „Ežerūna“ turėjo ekskavatorių. Nutraukėme, išlupome vieną vamzdį, bet dėl to situacija beveik nepagerėjo. Vamzdis buvo vandenyje ir tarsi trūko slėgimo vandeniui išbėgti. Kitame gale radome kelmą, bet ten vanduo prabėgo, – sakė K. Lečkauskas. – Suprantame gyventojų nepasitenkinimą ir bandysime išsiaiškinti, kodėl taip įvyko, bet šiandien aiškaus atsakymo neturime. Tikėtina, kad dėl klimato sąlygų įrenginiai nebuvo pajėgus priimti tiek vandens, tačiau atliekant šį tyrimą būtina gyventojų savanoriška pagalba: kad jie viską prisimintų, kas buvo daroma ir kas padaryta. Viskas yra po žeme ir kažkaip susieta: jei išvalėme griovį ir tvenkinys nuseko, vadinasi, sistema veikia, bet kaip ji prisipildo ir kaip išeina? O gal yra taip, kaip mes svarstome: gal vanduo į tvenkinį teka storesniu vamzdžiu, o išteka siauresniu?“
Savivaldybės ekologas pasakoja, kad lietaus nuotekose turi būti panašiai apie trečdalis oro: „Jeigu vamzdžio galas pasinardinęs po vandeniu, tada normalaus tekėjimo nebėra. Tinkluose, kurie yra dideliuose miestuose, yra daug oro.“
Mano, kad reikėjo draustis
Anot S. Staigio, ketvirtadienį ištraukus kelmą, kitą dieną, t. y. penktadienį prieš 8 val. vamzdis prie Butų ūkio buvo po vandeniu: „15 val. prakasėme griovį prie Durbino upelio. Buvo sudėti du loviai, vienas buvo pastoviai tekantis, kitas rezervinis. Kada vanduo pakilo, per viršutinį tekėdavo – viršutinis rezervinis buvo po vandeniu. Tada prie Durbino gatvelės prakasėme: šalia lovių padarėme papildomą griovį. Šeštadienį visą dieną dirbome: Saulėtekio gatvėje vanduo nuslūgo tik tada, kai prakasėme prie Durbino gatvelės.“
Anot R. Račkausko, Virvytės gatvės gyventojai turėtų atsiminti, kokioje vietoje buvo pastatyti namai: „Anksčiau ten buvo pelkės, aukštapelkės, durpynai, taigi tai vieną kartą ir atsiliepė – gatvė ten yra aukščiau, negu sklypas.“
Kaip rašėme praėjusiame „Telšių ŽINIŲ“ numeryje, gyventojai miesto valdžiai pateikė raštą. Jame, be įvairių klausimų, surašyti gyventojų patirti nuostoliai: jie siekia nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų.
S. Staigis mano, kad gyventojams nuo tokių atvejų reikia draustis: „Manyčiau, kad nuostolius turėtų atlyginti draudimas. O kai mes, taupydami pinigus, neapsidraudžiame ir įvyksta gamtos stichija, kas dėl to kaltas?“