Suo­liu­kas au­to­bu­sų sto­te­lė­je pa­sta­ty­tas

Gar­baus am­žiaus žmo­nėms suo­liu­kas gat­vė­je – at­gai­va, o ypač jis rei­ka­lin­gas au­to­bu­sų su­sto­ji­mo aikš­te­lė­je, – su­pra­to­me iš 75 me­tų tel­šiš­kės skam­bu­čio.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si sen­jo­rė, kaip ji sa­kė, ne­te­ku­si vil­ties su­si­kal­bė­ti Tel­šių mies­to se­niū­ni­jos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. „Ten tik ža­da, „pud­ri­na sme­ge­nis“ ir nie­ko ne­da­ro“, – pik­ti­no­si Tel­šių gy­ven­to­ja.

Es­mė to­kia, kad sen­jo­rei ir ki­tiems se­ny­vo am­žiaus, neį­ga­liems to kvar­ta­lo žmo­nėms sun­ku lauk­ti mies­ti­nio au­to­bu­so P. Ge­nio gat­vė­je esan­čio­je au­to­bu­sų sto­te­lė­je, nes nė­ra suo­liu­ko. Sen­jo­rė mi­nė­jo, kad ne kar­tą su šia pro­ble­ma krei­pė­si į Tel­šių se­niū­ni­ją, bet esą pa­gal­bos ne­su­lau­kė.

Esą dėl suo­liu­ko šio­je sto­te­lė­je kaž­ka­da už­pro­tes­ta­vo šalia sto­te­lės esan­čių na­mų gy­ven­to­jai, rin­ko pa­ra­šus ir suo­liu­ko dėl to nė­ra.

Pak­lau­sė­me Tel­šių se­niū­ni­jos va­do­vo Čes­lo­vo Ubar­to, ar ga­li bū­ti, kad ša­lia au­to­bu­sų sto­te­lės gy­ve­nan­tys žmo­nės re­gu­liuo­ja, bū­ti suo­liu­kui ar ne­bū­ti. Se­niū­nas at­sa­kė, jog tik­rai iš ap­lin­ki­nių bū­ta nuo­gąs­ta­vi­mų, kad rink­sis chu­li­ga­nai, triukš­maus, to­dėl da­lis P. Ge­nio gy­ven­to­jų bu­vo prieš suo­liu­ką.

Tik­rai su­dė­tin­ga: vie­ni rė­kia, kad suo­liu­ko ne­rei­kia, ki­ti verk­da­mi jo pra­šo. Ir kaip įtik­ti vi­siems? Tai pri­pa­ži­no ir se­niū­nas.

Nors, sen­jo­rės tei­gi­mu, se­niū­nas jai sa­kęs, kad, už­sa­kius suo­lą, jo rei­kės lauk­ti tris mė­ne­sius, įvy­ko… ste­buk­las.

Ga­vęs už­klau­są dėl si­tua­ci­jos P. Ge­nio gat­vė­je, se­niū­nas Č. Ubar­tas tą pačią dieną in­for­ma­vo: „P. Ge­nio g. 23 esan­čio­je au­to­bu­sų su­sto­ji­mo vie­to­je suo­liu­kas pa­sta­ty­tas.“

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­no ir pa­grin­di­nė he­ro­jė, už­vi­ru­si šią ko­šę. „Ko­kia lai­mė, jau suo­liu­kas sto­vi!“ – ne­ga­lė­jo at­si­džiaug­ti mo­te­ris.

At­ro­do, tiek te­rei­kia, kad ki­tą pa­da­ry­tum lai­min­gą. Šį kar­tą pro­ble­ma iš­spręs­ta už biu­dže­to lė­šas, t. y. mū­sų vi­sų su­mo­kė­tus mo­kes­čius, nu­pir­kus suo­lą. Kaip in­for­ma­vo se­niū­nas, suo­las kai­na­vo per 200 eu­rų.