Smur­tas už už­da­rų du­rų: glo­bė­ja pa­ver­tė glo­bo­ti­nę sa­vo vai­ko auk­le

2025 m. rugp­jū­čio 29 d. Tel­šių apy­lin­kės teis­mas priė­mė nu­tar­tį, ku­ria lai­ki­nai at­lei­do ne­pil­na­me­tės E. G. glo­bė­ją A. T. nuo pa­rei­gų, o pa­čią mer­gai­tę pa­sky­rė lai­ki­nai gy­ven­ti pas ar­ti­mą gi­mi­nai­tę – te­tą R. R.

Šis teis­mo spren­di­mas – tai ne tik tei­si­nis for­ma­lu­mas, bet ir ryž­tin­gas at­sa­kas į tai, ką paaug­lė pa­ty­rė sa­vo glo­bė­jų šei­mo­je: psi­cho­lo­gi­nį smur­tą, prie­var­tą, ap­lei­di­mą ir net bui­ti­nį iš­nau­do­ji­mą – E. G. bu­vo ver­čia­ma ne tik dirb­ti vi­sus na­mų dar­bus, bet ir pri­žiū­rė­ti glo­bė­jos vai­ką tar­si bū­tų sam­dy­ta auk­lė.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Kaip at­si­dū­rė glo­bė­jų šei­mo­je

Mer­gai­tė į glo­bos sis­te­mą pa­te­ko 2022 m., kai Tau­ra­gės apy­lin­kės teis­mo Ši­lu­tės rū­mai ne­ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­jo jos bio­lo­gi­nių tė­vų – V. G. ir E. G. – tė­vų val­džią. Spren­di­mas bu­vo priim­tas dėl rim­tų prie­žas­čių, su­si­ju­sių su tė­vų ne­su­ge­bė­ji­mu už­tik­rin­ti vai­ko ge­ro­vės. Po šio teis­mo spren­di­mo E. G. nuo­la­ti­ne glo­bė­ja ir tur­to tvar­ky­to­ja bu­vo pa­skir­ta A. T., o mer­gai­tės nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta nu­sta­ty­ta glo­bė­jos na­muo­se.

Iš pra­džių ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti, kad tai – ke­lias į sau­ges­nį, sta­bi­les­nį gy­ve­ni­mą. De­ja, tik­ro­vė pa­si­ro­dė esan­ti kur kas žiau­res­nė.

Smur­tas, pa­že­mi­ni­mas ir iš­nau­do­ji­mas

2025 m. rugp­jū­čio 20 d. mer­gai­tė pa­ti krei­pė­si pa­gal­bos į Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos Tel­šių ap­skri­ties sky­rių. Ji at­sklei­dė tai, kas vy­ko glo­bė­jos na­muo­se. Sun­ku pa­ti­kė­ti, kaip bu­vo en­gia­mas vai­kas.

Mer­gai­tė pa­ty­rė psi­cho­lo­gi­nį smur­tą: nuo­lat bu­vo už­gau­lio­ja­ma, že­mi­na­ma, su­lauk­da­vo gra­si­ni­mų. Emo­ci­nė įtam­pa bu­vo kas­die­ny­bė.

Be to, paaug­lei bu­vo už­draus­ta lan­ky­ti bū­re­lius, bend­rau­ti su bro­liais, o ri­bo­ti so­cia­li­niai ry­šiai kė­lė pa­pil­do­mą emo­ci­nę kan­čią.

Vie­toj pra­mo­gų glo­bė­jų šei­mo­je tai­syk­lė bu­vo prie­var­ti­nis dar­bas: glo­bo­ti­nė bu­vo ver­čia­ma dirb­ti vi­sus bui­ties dar­bus ir pri­žiū­rė­ti glo­bė­jos vai­ką – tar­si bū­tų ne­mo­ka­ma auk­lė.

Anot pa­čios mer­gai­tės, be psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro, prieš ją bu­vo nau­do­ja­mas ir fi­zi­nis smur­tas. Vie­no konf­lik­to me­tu glo­bė­ja jai tren­kė per vei­dą.

Šei­mo­je daž­nai bu­vo var­to­ja­mas al­ko­ho­lis, ypač sa­vait­ga­liais, o globotinės po­rei­kiams be­veik ne­skir­ta dė­me­sio – nei lai­ko, nei pi­ni­gų.

Ši ap­lin­ka, pa­sak mer­gai­tės, bu­vo ne­pa­ke­lia­ma. Ji aiš­kiai pa­reiš­kė, kad ne­no­ri grįž­ti pas glo­bė­ją – net lai­ki­nai.

Pa­ga­liau – sau­gi pas te­tą

Tą pa­čią die­ną – rugp­jū­čio 20-ąją – vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai priė­mė spren­di­mą lai­ki­nai ap­gy­ven­din­ti ne­pil­na­me­tę pas jos te­tą. Pa­sak spe­cia­lis­tų, mer­gai­tė nau­jo­je ap­lin­ko­je jau­tė­si sau­giai, ra­miai, džiau­gė­si gi­mi­nys­tės ry­šiu, emo­ci­niu pa­lai­ky­mu.

Tuo pat me­tu pa­ti glo­bė­ja pa­tei­kė pra­šy­mą bū­ti at­leis­ta nuo glo­bos pa­rei­gų, kas ro­do, kad glo­bos san­ty­kiai vi­siš­kai iši­ro ir ne­tu­ri pa­grin­do bū­ti tę­sia­mi.

Teis­mas: svar­biau­sia – vai­ko in­te­re­sai

Tel­šių apy­lin­kės teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs gau­tą pra­šy­mą dėl lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių, priė­mė spren­di­mą, ku­ris ro­do aiš­kią po­zi­ci­ją: vai­ko in­te­re­sai ir sau­gu­mas tu­ri bū­ti prio­ri­te­tas.

Teis­mas nu­spren­dė lai­ki­nai at­leis­ti A. T. nuo glo­bė­jos ir pi­ni­gi­nių lė­šų tvar­ky­to­jos pa­rei­gų; lai­ki­nai pa­skir­ti R. R. – mer­gai­tės te­tą – jos rū­pin­to­ja ir tur­to ad­mi­nist­ra­to­re; nu­sta­ty­ti lai­ki­nos rū­py­bos vie­tą R. R. gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je.

Spren­di­mas ga­lios tol, kol bus iš­nag­ri­nė­ta ci­vi­li­nė by­la dėl nuo­la­ti­nio rū­pin­to­jo at­lei­di­mo ir nau­jo pa­sky­ri­mo.

Ins­ti­tu­ci­jos ti­ki­si, kad šis teis­mo spren­di­mas pa­dės mer­gai­tei pra­dė­ti nau­ją, sau­ges­nį gy­ve­ni­mo eta­pą, ta­čiau taip pat ra­gi­na vi­suo­me­nę neuž­merk­ti akių – smur­tas prieš vai­kus daž­nai vyks­ta ty­liai, už už­da­rų du­rų.

Ar lau­kia švie­ses­nė atei­tis?

Šiuo me­tu paaug­lė yra lai­ki­nai ap­gy­ven­din­ta sau­gio­je ap­lin­ko­je, pri­žiū­ri­ma ar­ti­mo žmo­gaus.

Kol bus priim­tas spren­di­mas dėl nuo­la­ti­nės glo­bos, šis lai­ki­nas spren­di­mas su­tei­kia vil­ties, kad mer­gai­tė ga­lės at­si­gau­ti ir kur­ti gy­ve­ni­mą be smur­to ir bai­mės, aug­ti my­li­ma ir sau­gi.