Smur­tas mo­kyk­lo­je: bro­lio pa­stan­gos ap­sau­go­ti se­se­rį per­žen­gė ri­bą

2025 m. ge­gu­žės 27 d. Tel­šių apy­lin­kės teis­mo Tel­šių rū­muo­se priim­tas spren­di­mas bau­džia­mo­jo­je by­lo­je, ku­rio­je nag­ri­nė­tas smur­ti­nis in­ci­den­tas prie „Ger­man­to“ pro­gim­na­zi­jos. Įvy­kis su­kė­lė mo­kyk­los bend­ruo­me­nės ne­ri­mą ir bai­gė­si bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės tai­ky­mu pil­na­me­čiam jau­nuo­liui, ku­ris, kaip pa­ts aiš­ki­no, no­rė­jo ap­sau­go­ti se­se­rį.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Už­gau­lio­ji­mai ir pa­ty­čios

2024 m. spa­lio 11 d., apie 13.30 val., prie „Ger­man­to“ pro­gim­na­zi­jos Tel­šiuo­se šeš­to­kas su­si­ti­ko su vy­res­niu moks­lei­viu G. S., ku­ris tuo me­tu jau bu­vo pil­na­me­tis. Konf­lik­tas ki­lo dėl mer­gai­tės, G. S. se­sers, tvir­ti­nu­sios, kad bend­rak­la­sis nuo­lat ją už­gau­lio­ja.

Kal­ti­na­mo­jo se­suo pa­pa­sa­ko­jo, kad nu­ken­tė­ju­siuo­ju ta­pęs ber­niu­kas – jos kla­sės drau­gas ir kad nuo pat pra­džių ji su­si­dū­rė su pa­ty­čio­mis. „Jis su sa­vo drau­gais pra­dė­jo ma­ne va­din­ti „kur­va“, „šliū­cha“, o po ku­rio lai­ko, prieš is­to­ri­jos pa­mo­ką, pra­dė­jo prie ma­nęs lįs­ti, pa­ro­dė „fa­ki­nį“, – liu­di­jo mer­gai­tė. – Aš ta­da jam ne­stip­riai su­da­viau per gal­vą, bet jis pra­dė­jo gra­sin­ti, kad mo­kyk­lo­je ma­ne pa­si­gaus ir su­dau­žys.“

Kaip sa­kė mer­gai­tė, po šio in­ci­den­to, po pa­sku­ti­nės pa­mo­kos, ji nuė­jo į bib­lio­te­ką. Ten vėl su­si­ti­ko su bend­rak­la­siu ir jis vėl pra­dė­jo už­gau­lio­ti. „Mes su­si­stum­dė­me, bet mus iš­sky­rė mo­ky­to­ja“, – tei­sė­sau­gai paaiš­ki­no moks­lei­vė, apie pro­ble­mas mo­kyk­lo­je pa­si­pa­sa­ko­ju­si sa­vo bro­liui.

Bro­liš­ka ap­sau­ga

Ki­tą die­ną mer­gai­tė ir jos bro­lis G. S. ėjo pro mo­kyk­lą ir su­ti­ko jos kla­sės drau­gą. G. S. nu­spren­dė pa­si­kal­bė­ti ir iš­spręs­ti si­tua­ci­ją. „Aš jam pa­sa­kiau, kad jis dau­giau prie se­sers ne­bep­riei­tų. Bet jis to­liau ją už­gau­lio­jo“, – teis­me kal­bė­jo G. S.

Pa­sak moks­lei­vės, ki­tą die­ną bend­rak­la­sis priė­jo ir gar­siai pa­sa­kė: „G. smir­di, nie­kas jo ne­bi­jo, ir jį su­dau­žy­čiau.“ Tai pri­ver­tė ją nu­spręs­ti veik­ti: „Aš pa­ra­šiau bro­liui, ir jis pa­siū­lė su­si­tik­ti po pa­mo­kų, kad pa­si­kal­bė­tu­me.“

Konf­lik­tas prie mo­kyk­los

Po pa­mo­kų mer­gai­tė su dviem drau­gė­mis ėjo pro mo­kyk­lą, kai pa­ma­tė ją įžei­di­nė­ju­sį bend­rak­la­sį su ki­tais drau­gais. Ber­niu­kas me­la­vo ir ne­pri­si­pa­ži­no ją va­di­nęs bjau­riais žo­džiais. Ta­da mer­gai­tės bro­lis su­py­ko ir nu­si­ve­dė se­sers bend­rak­la­sį už kam­po, kur ne­fil­muo­ja­ma. „Bro­lis smo­gė jam į pe­tį ir pil­vą, o po to pa­lei­do, sa­ky­da­mas, kad jis dau­giau nie­ka­da prie ma­nęs ne­bep­riei­tų“, – pri­si­mi­nė se­suo.

Teis­mo pro­ce­so me­tu paaiš­kė­jo, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis bu­vo pri­spaus­tas prie sie­nos, o G. S. sto­vė­jo prie­šais, smū­giuo­da­mas į kū­ną. Mer­gai­tė ne­ga­lė­jo aiš­kiai pri­si­min­ti, kaip tiks­liai vis­kas įvy­ko, ta­čiau liu­di­jo, kad bu­vo aki­vaiz­du, jog bro­lis taip el­gė­si dėl jos, sa­vo se­sers.

Pa­si­da­vė po­li­ci­jai

Be­je, po to, kai už­puo­lė se­sers skriau­di­ką, G. S. nu­spren­dė kreip­tis į po­li­ci­ją. Praė­jus pus­va­lan­džiui po įvy­kio pa­ts nuė­jo į po­li­ci­ją ir pa­pa­sa­ko­jo, kad jo tiks­las bu­vo ne tik gin­ti se­se­rį, bet ir pa­ro­dy­ti, kad psi­cho­lo­gi­nis smur­tau­to­jas tu­ri su­pras­ti, jog ne­tu­rė­tų skriaus­ti mer­gai­tės.

„No­rė­jau, kad ber­niu­kas ne ma­nęs bi­jo­tų, o su­pras­tų, kad nė­ra nor­ma­lu, kai jis nuo­lat už­gau­lio­ja ki­tus“, – teis­me liu­di­jo G. S. Jis taip pat pa­brė­žė, kad ži­no, jog tas ber­niu­kas el­gia­si ne­ge­rai ir su ki­tais vai­kais.

G. S. paaiš­ki­no, kad gy­ve­na pas tė­vus, mo­ko­si, pa­ts ne­tu­ri pa­ja­mų, ir su­ti­ko, kad jei teis­mas pri­teis­tų dau­giau nei 100 eu­rų ne­tur­ti­nę ža­lą, jis va­sa­rą dirb­tų ir steng­tų­si su­mo­kė­ti pri­teis­tą su­mą. Nors pri­pa­ži­no, kad su­kė­lė fi­zi­nį skaus­mą, ma­nė, kad smū­giai ne­bu­vo to­kie stip­rūs, kad ver­tin­tų juos kaip rim­tą ža­lą, ir siū­lė, kad teis­mas ga­lė­tų ap­si­ri­bo­ti maž­daug pu­se ar treč­da­liu nu­ken­tė­ju­sio­jo pra­šo­mos su­mos, ku­rią jis ga­lė­tų su­mo­kė­ti.

Be to, jau­nuo­lis sa­vo el­ge­sį įver­ti­no blo­gai, vi­siš­kai pri­pa­ži­no sa­vo kal­tę ir gai­li­si pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą vei­ką, taip pat at­ly­gi­no ža­lą, pa­da­ry­tą Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­dui. Kal­ti­na­ma­sis anks­čiau ne­teis­tas.

Lai­duo­to­ja ta­po ma­ma

Tel­šių apy­lin­kės teis­mas G. S. veiks­mus įver­ti­no kaip nu­si­kals­ta­mą vei­ką, nu­ma­ty­tą Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 140 straips­nio 3 da­ly­je – fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mą ma­ža­me­čiui. Teis­mas nu­spren­dė at­leis­ti G. S. nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės pa­gal lai­da­vi­mą, su­tei­kiant jam ga­li­my­bę per 2 me­tus įvyk­dy­ti teis­mo nu­sta­ty­tas są­ly­gas. Lai­duo­to­ja pa­skir­ta jau­nuo­lio ma­ma.

Be to, G. S. bu­vo pa­skir­ta 60 va­lan­dų ne­mo­ka­mų dar­bų so­cia­li­nė­se ar vie­šo­sio­se įstai­go­se, ku­riuos jis tu­ri at­lik­ti iki 2026 m. sau­sio 20 d.

Nu­ken­tė­ju­siam moks­lei­viui bu­vo pri­teis­ta 700 eu­rų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti, nes bu­vo nu­sta­ty­ta, kad nors fi­zi­nis skaus­mas bu­vo reikš­min­gas, il­ga­lai­kiai pa­da­ri­niai ne­su­da­rė pa­grin­do di­des­nei kom­pen­sa­ci­jai.

Smur­tas – ne išei­tis

Šis in­ci­den­tas įvy­ko ne­to­li mo­kyk­los ir pri­me­na apie bū­ti­ny­bę spręs­ti vai­kų tar­pu­sa­vio konf­lik­tus be smur­to.

Teis­mas aiš­kiai pa­ro­dė, kad smur­tas nie­ka­da nė­ra spren­di­mas, net ir ta­da, kai su­si­du­ria­ma su emo­ci­niu už­si­de­gi­mu dėl pa­ty­čių ar įžei­di­mų.