Lietuvoje pristatomos Skurdo patirtį turinčių žmonių įtraukimo į socialinės politikos formavimą gairės, kurios žymi esminį pokytį socialinės politikos kryptyje – siekį įgalinti skurdą patiriančius asmenis kaip lygiaverčius partnerius dalyvauti priimant sprendimus.
„Tai svarbus žingsnis nuo kalbėjimo apie žmones, gyvenančius skurde, prie kalbėjimosi su jais“, – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė.
Kodėl tai svarbu?
Kiekvienas asmuo turi teisę būti išgirstas ir dalyvauti viešajame gyvenime. Jungtinių Tautų gairėse dėl ekstremalaus skurdo ir žmogaus teisių aiškiai įtvirtinta valstybių pareiga užtikrinti „aktyvų, laisvą, informuotą ir prasmingą skurde gyvenančių asmenų dalyvavimą visais sprendimų ir politikos formavimo etapais“. Vis dėlto Lietuvoje šis principas nėra iki galo įgyvendintas. Skurdą patiriančių asmenų gyvenimo patirtis ir siūlymai nėra pakankamai įtraukiami priimant sprendimus.
Nors skurdą patiriantys žmonės turi unikalią patirtį, kuri gali reikšmingai prisidėti prie socialinės politikos tobulinimo, jų įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesus yra ribotas dėl daugybės kliūčių. Šios problemos atsiranda iš vidinių barjerų, susijusių su prasta asmens savijauta, neigiamomis patirtimis ir emocijomis, kurios kyla dėl sudėtingų gyvenimo aplinkybių, kurie riboja galimybes įsitraukti, pavyzdžiui: sveikatos problemos, atstumas, vaikų priežiūra, finansinių išteklių stoka. O juos pastiprina išoriniai veiksniai, formuojami neįtraukios socialinės, institucinės ir politinės aplinkos.
„Žmonės, gyvenantys skurde, dažnai turi ne tik mažiau išteklių, bet ir mažiau galimybių savo balsą išgirsti viešojoje erdvėje. Valstybės pareiga – ne tik pakviesti juos prie sprendimų stalo, bet ir pašalinti kliūtis, kurios trukdo ten atsisėsti. Kai įtraukiame jų patirtį ir žinias, laimi visi – sprendimai tampa taiklesni ir geriau atitinkantys realų gyvenimą“, – komentuoja A. Adomavičienė.
Užsienio patirtis
„Portugalijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose pažangiose Europos valstybėse skurdą patiriančių žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimą yra įprasta praktika. Siekiama užtikrinti, kad žmonės, turintys tiesioginę skurdo patirtį, galėtų prasmingai ir sistemiškai dalyvauti priimant sprendimus, darančius poveikį jų gyvenimui“, – sako NSMOT vadovė A. Adomavičienė.
Pasak jos, Lietuvoje šis aspektas yra silpnai išvystytas – trūksta nuoseklių ir sistemiškų įtraukimo struktūrų. „Šiandien skurdą patiriantys žmonės dažnai lieka pasyvūs, jų patirtys, poreikiai ir pasiūlymai retai atsispindi priimant sprendimus, neretai tiesiogiai liečiančius šių žmonių gyvenimą. Todėl naujos gairės grįstos žmogaus teisių principais: kiekvienas turi teisę būti išgirstas ir dalyvauti viešajame gyvenime“, – priduria A. Adomavičienė.
Pagrindinis gairių pasiūlymas – įkurti nuolatinę tarpinstitucinę tarybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri būtų reali platforma žmonių, susiduriančių su skurdu, balsui.
Siūloma:
- Sudaryti apie 30 narių tarybą, iš kurių ne mažiau kaip 20 būtų skurdo patirtį turintys asmenys.
- Įtraukti valstybės institucijų, NVO ir akademinės bendruomenės atstovus.
- Taryba svarstytų ir teiktų siūlymus dėl užimtumo, sveikatos priežiūros, socialinės paramos, būsto prieinamumo, socialinių paslaugų kokybės ir kitų gyvybiškai svarbių sričių.
Gairių rengimo procesas
Gaires rengė tarpinstitucinio bendradarbiavimo darbo grupė, kuri aptarė esamas praktikas, analizuodama ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinę patirtį. Komanda nuosekliai dirbo, kad būtų sukurta veiksminga, tvari ir žmogaus orumą gerbianti įtraukimo sistema.
Šios gairės – kvietimas permąstyti socialinės politikos formavimą iš esmės: ne tik apie žmones, bet su žmonėmis.
Projektas įgyvendinamas pagal VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ programą „Verta!“, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Gairėse išdėstytos pozicijos atspindi autorių nuomonę ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar EACEA požiūriu.
Daugiau informacijos ir visą dokumentą rasite: SKURDO PATIRTĮ TURINČIŲ ŽMONIŲ ĮTRAUKIMO Į SOCIALINĖS POLITIKOS FORMAVIMĄ GAIRĖS
