Skaudi šeimos akistata su COVID-19

 

„Kodėl informacija apie skiepijimąsi, mirusiųjų skaičius yra skelbiama kasdien, o, pavyzdžiui, kiek dienų yra normalu karščiuoti ar koks deguonies kiekio kraujyje rodiklis jau yra pavojingas gyvybei, informacijos visai mažai?“ – nusivylimo neslėpė artimo žmogaus netektį išgyvenęs telšiškis Artūras.

Antrus metus gyvendami pandemijos sąlygomis šalies gyventojai, ir tuo labiau medikai, rodos, jau turėjo sukaupti pakankamai žinių apie klastingą virusą ir ligos gydymo eigą. Tačiau žmonių išgyvenimai rodo ką kita – atsidūręs akistatoje su koronavirusu retas kuris žino, į ką reikia kreipti dėmesį, o ir šeimos gydytojai, ant kurių pečių gula sergančiojo priežiūros atsakomybė, ne visada pasižymi kompetencija.
„Kodėl informacija apie skiepijimąsi, mirusiųjų skaičius yra skelbiama kasdien, o, pavyzdžiui, kiek dienų yra normalu karščiuoti ar koks deguonies kiekio kraujyje rodiklis jau yra pavojingas gyvybei, informacijos visai mažai?“ – nusivylimo neslėpė artimo žmogaus netektį išgyvenęs telšiškis Artūras.
Monika GIRDVAINĖ
Nuoskauda dėl laiku negautos pagalbos
Rugsėjo viduryje koronavirusas pasiglemžė Telšiuose žinomo verslininko gyvybę. Nors po septyniasdešimtmečio vyro mirties jau praėjo daugiau kaip mėnuo laiko, velionio artimieji iki šiol jaučia didžiulę nuoskaudą. Skaudžiausia jiems dėl to, kad sergančiam artimajam šeimos gydytoja laiku nesuteikė reikiamos pagalbos.
Artūras pasakojo, kad jo tėvas ligos simptomus pajuto rugpjūčio pabaigoje. Netrukus ligonis su žmona pasidarė testus koronavirusinei infekcijai nustatyti. Nors kamavo COVID-19 simptomai, gauti neigiami atsakymai. Dėl prastos savijautos šeimos gydytoja ligoniui paskyrė gerti antibiotikus, tačiau išrašyti siuntimą šviesti plaučius atsisakė – esą esant neigiamam koronavirusinės infekcijos testo atsakymui tai nėra būtina. Sergantysis gydėsi namuose. Būklė prastėjo, todėl telšiškiai patys susirado deguonies kiekio kraujyje matavimo aparatą – oksimetrą. Kai šeimos daktarei pranešė, kad procentinė deguonies dalis kraujyje siekia 83, ji tik pasakė, kad kiekis mažokas, tačiau jokių veiksmų imtis nepatarė.
Kitą dieną, kai deguonies kiekis ligonio kraujyje nukrito žemiau 80 procentų, artimieji nutarė ieškoti pirkti sergančiajam deguonies kiekį keliantį aparatą.
„Paskambinau pasikonsultuoti į vieną įmonę ir pasakiau, koks deguonies kiekis tėvo kraujyje, tai specialistai pasakė kuo greičiau vykti į ligoninę. Patys nežinojome, koks kiekis yra kritinis. Keista, kad ne medicininio išsilavinimo žmonės suteikė tokią informaciją“, – stebėjosi Artūras.
Artimieji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ligoniui testas tuomet jau patvirtino koronavirusinę infekciją. Vyras paguldytas į ligoninę gydyti. Deja, jo būklė buvo prasta.
Po kelių dienų gydymo telšiškiui teko atlikti plaučių intubaciją. Pragulėjęs kiek ilgiau nei savaitę vyras ligoninėje mirė.
„Tėtis niekada nesiskundė sveikatos problemomis, lėtinių ligų neturėjo, sveikai maitinosi, sportavo, neturėjo priklausomybių ir buvo aktyvus. Galbūt, kaip ir daugelis kitų, jis neįžvelgė tos koronavirusinės infekcijos grėsmės – pasiskiepijęs nebuvo, nors minčių apie tai turėjo. Prieš pat susirgdamas jis jau buvo užsirašęs skiepui, tačiau jo nebesulaukė…
Nieko dėl tėčio mirties nekaltinu, bet širdyje skaudulys yra dėl to, kad nebuvo laiku suteikta pagalba. Kur informacija, kaip gydytis susirgus namuose? Aš pats ieškodamas tokių žinių tarsi atsitrenkiau į sieną – informacijos mažai ir ji sunkiai prieinama. Aišku, visą ligos eigą turi stebėti šeimos gydytojas, bet jo kompetencija, bent jau mūsų atveju, vargu ar buvo gera“, – nuoskauda dalijosi mirusiojo sūnus.
Ragina gyventojus domėtis patiems
Akistatoje su klastingu virusu atsidūrusioje šeimoje koronavirusine infekcija sirgo 11 asmenų. Kaip pasakojo pašnekovas, tik keturiems iš jų ši infekcija PGR metodu buvo nustatyta iš karto, o visiems kitiems pasitvirtino kiek vėliau, nors, kaip įtariama, visi užsikrėtė nuo to paties šaltinio. Skaudžius išgyvenimus patyręs telšiškis ragina aplinkinius nebūti abejingus, kritiškai vertinti savo savijautą ir susirgus visais įmanomais būdais siekti gauti reikiamą pagalbą.
„Nesvarbu, esate paskiepyti ar ne. Nesvarbu, COVID-19 testo rezultatas teigiamas ar neigiamas (mūsų atveju testo tikslumas buvo tik trisdešimt procentų). Žmogus tik pats gali suprasti, kad serga COVID-19. Ir tik pats gali numatyti, kad reikalinga pagalba“, – teigė jis.
Vyras socialiniuose tinkluose su pažįstamais dalijosi oficialiuose šaltiniuose rasta informacija apie svarbiausius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį sergant ir sunerimti: deguonies kiekis kraujyje krenta žemiau 94 proc., karščiavimas, didesnis kaip 38 laipsniai Celsijaus, tęsiasi ilgiau kaip penkias dienas, kvėpavimo dažnis didesnis kaip 24 kartai per minutę, atsiranda dusulys, oro trūkumo pojūtis, arterinis kraujo spaudimas stipriai padidėja ir siekia daugiau kaip 150/90 mm Hg arba sumažėja ir yra žemesnis kaip 90/60 mm Hg, fiksuojamas didesnis kaip 100 kartų per minutę pulsas.
Gydytojos komentaras
Regioninės Telšių ligoninės gydytojos pulmonologės Simonos Simaitytės paprašėme pakomentuoti, kaip nuo COVID-19 ligos reiktų gydytis namuose ir kada jau būtina kreiptis pagalbos ligoninėje.
Anot medikės, ligos pradžioje vertėtų gerti daug skysčių, geriausia arbatų. Jei kyla temperatūra, jai mažinti reiktų vartoti vaistus, paracetamolį ar ibuprofeną.
„Jei ligos eiga lengva, nėra intensyvaus kosulio, neužsitęsia karščiavimas, pradžiai to užtenka. Jei stiprus karščiavimas užsitęsia, atsiranda varginantis kosulys, tuomet patariama konsultuotis dėl antibiotikų skyrimo su šeimos gydytoju“, – tvirtino gydytoja pulmonologė.
S. Simaitytė pažymėjo, kad susirgus koronavirusine infekcija būtina nuolat sekti bendrą savijautą – stebėti kvėpavimo dažnį, kraujo spaudimą, esant galimybei pulsoksimetru matuoti pulsą ir deguonies kiekį kraujyje. Sveikam žmogui, neturinčiam lėtinių plaučių ligų, normalus deguonies kiekis kraujyje esant ramybės būsenai turėtų būti daugiau kaip 95 procentai. Jei rodiklis yra mažesnis – reikėtų susirūpinti. Dažnėjantis kvėpavimas, atsiradęs dusulys, pasak gydytojos pulmonologės, – vienas pagrindinių koronavirusinės infekcijos požymių, rodantis blogėjančią ligos eigą ir būtinybę gydytis ligoninėje.
„COVID-19 liga yra klastinga: atrodo, vieną dieną viskas gerai, o kitą gali būti visai blogai. Neįmanoma numatyti, per kiek laiko liga pažeis plaučius. Kartą buvo, kad sergančiojo plaučių nuotraukoje jokių pakitimų neįžvelgėme, o po dviejų dienų tas jaunas žmogus jau atėjo turėdamas plaučių uždegimą, nors ir vartojo vaistus.
Yra visokių to viruso formų, atmainų. Net mums, kasdien dirbantiems su tokiais pacientais, labai sunku yra numatyti, kokia bus ligos eiga“, – sakė S. Simaitytė.
Medikė pažymėjo, kad tiksliai savo būklės sergantis žmogus turbūt neįvertins, tad nuo pat ligos pradžios būtina konsultuotis su šeimos gydytoju. Specialistė pataria sergantiesiems su šeimos gydytoju aptarti visus iškilusius klausimus, o jei jis nedirba, pasikonsultuoti su medikais paskambinus į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Gydytoja pulmonologė, paklausta, kaip reiktų elgtis, jei šeimos gydytojo sprendimas sergančiojo netenkina, teigė, kad žmogus visada gali kviestis greitąją medicinos pagalbą, kad medikų brigada įvertintų sergančiojo būklę ir esant reikalui vežtų į ligoninę.