Šių die­nų pan­de­mi­jos ABC: ką tu­rė­tu­me ži­no­ti?

2019 me­tų pa­bai­go­je už­fik­suo­tas pir­ma­sis tuo­met dar ne­ži­no­mo ko­ro­na­vi­ru­so at­ve­jis Ki­ni­jo­je, Azi­jos že­my­ne, o 2020-ųjų ko­vo 11 die­ną Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja pa­skel­bė ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ją. Per ne­pil­nus tre­jus pan­de­mi­jos me­tus vi­ru­su už­si­krė­tė dau­giau nei 625 mln. žmo­nių, 6,5 mln. iš jų mi­rė.

Apie da­bar­ti­nę epi­de­mio­lo­gi­nę si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je, ga­lio­jan­čias re­ko­men­da­ci­jas ir ket­vir­tą­jį skie­pi­ji­mo eta­pą pa­sa­ko­ja Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų val­dy­mo sky­riaus epi­de­mio­lo­gė Dai­va Raz­mu­vie­nė.

Pa­ma­žu ge­rė­jan­ti si­tua­ci­ja

„Ser­ga­mu­mas yra skai­čiuo­ja­mas už sep­ty­nias ar­ba ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų. Tai tiks­liau­si skai­čiai, ku­riais re­mian­tis yra iš­ve­da­mi ro­dik­liai 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Pas­ta­rie­ji skai­čia­vi­mai pa­ro­dė, kad 14 d. lai­ko­tar­piu už­si­krė­ti­mų skai­čius ne­sie­kia 400 at­ve­jų 100 tūkst. gy­ven­to­jų“, – aiš­kin­da­ma apie už­si­krė­ti­mo sta­tis­ti­ką po­kal­bį pra­de­da epi­de­mio­lo­gė.
Pir­mais ir ant­rais pan­de­mi­jos me­tais kri­ti­nis hos­pi­ta­li­zuo­tų li­go­nių skai­čius bu­vo 2 500, šiuo mo­men­tu hos­pi­ta­li­zuo­tų as­me­nų ša­ly­je yra ne­to­li šim­to. Tai prio­ri­te­ti­nis rod­muo, pa­gal ku­rį ver­ti­na­ma epi­de­mio­lo­gi­nė si­tua­ci­ja ša­ly­je.

„Di­des­nę nei 2 000 hos­pi­ta­li­zuo­tų as­me­nų ri­bą tik­rai pa­siek­da­vo­me ir vir­šy­da­vo­me, tuo­met gy­dy­mo įstai­go­se bū­da­vo daug di­des­nė ap­gul­tis ir įtam­pa nei įpras­tai. Rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad ser­ga ir me­di­kai, ku­rių ga­li pri­trūk­ti pa­di­dė­jus pa­cien­tų skai­čiui, to­dėl ser­ga­mu­mo ro­dik­liai yra ati­džiai ir nuo­sek­liai ste­bi­mi“, – tei­gia me­di­kė.

Epi­de­mio­lo­gės tvir­ti­ni­mu, ro­dik­liai vis dar iš­lie­ka ne­pas­to­vūs ir nuo­lat kin­ta, bet jau nuo va­sa­ros pra­džios, net ir at­si­ra­dus nau­joms at­mai­noms, si­tua­ci­ja pa­ma­žu ge­rė­ja, to­dėl žiū­rė­da­mi į skai­čius ga­li­me ne­drą­siai kal­bė­ti apie tai, jog ko­ro­na­vi­ru­sas pa­leng­va virs­ta se­zo­ni­niu vi­ru­su, kaip kad gri­pas. „Atė­jus šal­ta­jam se­zo­nui, kai pa­di­dė­ja ri­zi­ka už­si­krės­ti gri­pu, mes ne­si­bai­mi­na­me, nes esa­me pri­pra­tę ir ima­mės pui­kiai ži­no­mų prie­mo­nių, siek­da­mi jo iš­veng­ti. Tuo la­biau kad gri­po ir ko­ro­na­vi­ru­so simp­to­mai yra la­bai pa­na­šūs ir tai at­skir­ti ga­li tik pro­fe­sio­na­las – me­di­kas“, – ma­ty­da­ma už­si­krė­ti­mo ten­den­ci­jas, min­tį plė­to­ja D. Raz­mu­vie­nė.

Ne­tu­rė­jo­me al­go­rit­mo, bet ra­do­me ki­tą išei­tį

„Ko­ro­na­vi­ru­sas bu­vo nau­jas ne­ži­no­ma­sis, nau­jas su­kė­lė­jas pa­sau­ly­je, ku­ris už­klu­po ne­ti­kė­tai ir vi­sus iš­gąs­di­no. Ne­tu­rė­jo­me jo­kios tiks­lios, pa­ti­ki­mos in­for­ma­ci­jos ar re­ko­men­da­ci­jų apie nau­ją SARS-CoV-2 vi­ru­są, su­kė­lu­sį pan­de­mi­ją. Kiek­vie­na pa­sau­lio vals­ty­bė el­gė­si taip, kaip ga­lė­jo ge­riau­siai ir sau­giau­siai, at­si­žvel­gu­si į tuo­me­ti­nę si­tua­ci­ją sa­vo­je ša­ly­je, ap­sau­go­ti sa­vo gy­ven­to­jus. Nė vie­na ša­lis ne­tu­rė­jo vi­ru­sui val­dy­ti al­go­rit­mų, nes ne­bu­vo jo­kios pa­tir­ties, kas ga­lė­tų at­sa­ky­ti į dau­gy­bę klau­si­mų ir pa­dė­tų iš­spręs­ti nau­jai su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad pa­vy­ko at­ras­ti bū­dų, pa­dė­ju­sių sta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį“, – pri­si­mi­ni­mais apie 2020 me­tų pra­džią da­li­ja­si epi­de­mio­lo­gė.

At­si­ra­dus skie­pams, si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė. Re­mian­tis sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, šiuo me­tu dau­giau nei 70 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų yra pa­si­skie­pi­ję, per­si­rgu­sių – dau­giau nei 1,3 mln. Epi­de­mio­lo­gė pri­du­ria: „Nep­rik­lau­so­mai nuo at­si­ran­dan­čių vi­ru­so mu­ta­ci­jų, vak­ci­nos, jei­gu jos ir ne­tu­ri šim­tap­ro­cen­ti­nės ap­sau­gos, imu­ni­nė­je sis­te­mo­je pa­lie­ka pėd­sa­ką at­min­ties ląs­te­lė­se, ku­rios su­ge­ba stab­dy­ti nau­jai pa­te­ku­sio vi­ru­so pli­ti­mą žmo­gaus or­ga­niz­me.“

Ne­si­no­rė­tų pa­mirš­ti iš­mok­tų pa­mo­kų

2022 m. pa­va­sa­rio pa­bai­go­je Lie­tu­vo­je bu­vo at­šauk­ta ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, ne­be­li­ko griež­tų rei­ka­la­vi­mų, kaip, pa­vyz­džiui, tes­ta­vi­mo ir skie­pi­ji­mo punk­tų, pri­va­lo­mos izo­lia­ci­jos, tes­ta­vi­mo ug­dy­mo įstai­go­se ir ki­tų ri­bo­ji­mų.

Epi­de­mio­lo­gė džiau­gia­si, kad žmo­nėms pa­vy­ko nau­do­tis ir sek­ti in­for­ma­ci­ją tei­sės ak­tuo­se ir su­pras­ti ope­ra­ci­jų va­do­vų spren­di­mus: „Pan­de­mi­jos įkarš­ty­je bu­vo be­ga­lė nu­ro­dy­mų, kur kreip­tis ir kaip elg­tis kiek­vie­na­me žings­ny­je, ir be­si­kei­čian­ti epi­de­mio­lo­gi­nė si­tua­ci­ja ko­re­guo­da­vo rei­ka­la­vi­mus. Žmo­nės tar­si bu­vo ve­džio­ja­mi už ran­kos, o da­bar, kai vis­kas iš­mok­ta, jiems ne­be­rei­kia lauk­ti Vy­riau­sy­bės spren­di­mų. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­rė­tų įsi­ver­tin­ti sa­vo ri­zi­kos veiks­nius, pra­de­dant am­žiu­mi, svei­ka­tos būk­le ir bai­giant tuo, ko­kia veik­la pla­nuo­tų už­siim­ti, ar da­ly­va­vi­mas ren­gi­ny­je bus jam sau­gus.

Svar­biau­sia, ži­no­ki­te, kad jau­čiant simp­to­mus rei­kia kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją ir neuž­siim­ti sa­vi­gy­da.“

D. Raz­mu­vie­nės nuo­mo­ne, li­ku­sios re­ko­men­da­ci­jos dėl ne­spe­ci­fi­nių prie­mo­nių nau­do­ji­mo yra la­bai „gy­vos“. Vi­suo­me­nė vi­sa­me pa­sau­ly­je įpra­to prie kau­kių dė­vė­ji­mo, at­stu­mų lai­ky­mo­si, ran­kų de­zin­fe­ka­vi­mo ir už­da­rų pa­tal­pų vė­di­ni­mo. Epi­de­mio­lo­gė sa­ko, kad ne kar­tą jau at­šau­kus rei­ka­la­vi­mus ir pre­ky­bos cent­ruo­se, ir vie­ša­ja­me trans­por­te, ir ki­to­se vie­to­se pa­ste­bė­jo žmo­nių, dė­vin­čių kau­kes, res­pi­ra­to­rius ar no­rin­čių de­zin­fe­kuo­ti ran­kas. Ne­ju­čia tai ta­po kas­die­niš­ku įpro­čiu.

„Pri­si­min­ki­me lai­kus prieš pan­de­mi­jos lai­ko­tar­pį. Juk gri­po se­zo­nų, epi­de­mi­jų me­tu įvai­rūs ri­bo­ji­mai taip pat bū­da­vo įve­da­mi, bet pa­ma­ty­ti žmo­gų su kau­ke bū­da­vo ne­priim­ti­na, da­bar – at­virkš­čiai. Pan­de­mi­ja, be vi­sų blo­gy­bių, iš­mo­kė mus tai­syk­lin­gai plau­ti ran­kas, lai­ky­tis at­stu­mų, daž­niau vė­din­ti pa­tal­pas ir dė­vė­ti kau­kes – tai prie­mo­nės, ku­rios ga­li bū­ti nau­do­ja­mos siau­čiant ir ki­tiems li­gų su­kė­lė­jams“, – sa­ko me­di­kė.

An­ti­kū­nai – ko­vo­to­jai su vi­ru­su

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je cir­ku­liuo­ja va­sa­rį pa­pli­tu­si omik­ron at­mai­na su su­bva­rian­tais BA1, BA4 ir BA5, ku­riems ir yra su­kur­ta adap­tuo­ta vak­ci­na.

„Vak­ci­nos, ku­rio­mis bu­vo­me pa­skie­py­ti anks­čiau, bu­vo pri­tai­ky­tos ki­tiems su­kė­lė­jams, t. y. ki­toms at­mai­noms, kaip, pa­vyz­džiui, al­fa, be­ta ir del­ta.

Adap­tuo­ta vak­ci­na yra pri­tai­ky­ta omik­ron at­mai­nai, ta­čiau jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma ma­ny­ti, kad anks­tes­nės vak­ci­nos yra „nu­li­nės“. Nuo kiek­vie­no skie­po imu­ni­nės sis­te­mos at­min­ty­je lie­ka „ant­spau­das“, ku­ris, „su­si­ti­kęs“ su lau­ki­niu vi­ru­su, pra­de­da ga­min­ti an­ti­kū­nus – ko­vo­to­jus“, – aiš­ki­na ji.

D. Raz­mu­vie­nė pa­sa­ko­ja, kad pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai, at­li­kę krau­jo ty­ri­mą, žmo­nės skun­džia­si ma­žu an­ti­kū­nų kie­kiu, bet tai nė­ra tei­sin­ga.

„Žmo­gaus or­ga­niz­mas tu­ri du imu­ni­te­tus – krau­jy­je (hu­mo­ra­li­nis) ir ląs­te­lė­se (ląs­te­li­nis). Iš­si­tir­ti ląs­te­li­nį imu­ni­te­tą ei­li­niam žmo­gui neį­ma­no­ma, nes to­kie ty­ri­mai su­dė­tin­gi ir at­lie­ka­mi moks­li­nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se. Kad vak­ci­nos yra efek­ty­vios, ga­li­ma su­pras­ti pa­žiū­rė­jus į ser­ga­mu­mo ro­dik­lius, ku­riuos „amor­ti­za­vo“ ne­ma­žas pa­si­skie­pi­ju­sių žmo­nių skai­čius.“

Adap­tuo­ta vak­ci­na – omik­ron at­mai­nai

Per vi­są šį lai­ko­tar­pį su­si­rgi­mų ir už­si­krė­ti­mų skai­čius bu­vo la­bai ban­guo­jan­tis, bet epi­de­mio­lo­gė sa­ko, kad šian­dien ro­dik­liai yra neaukš­ti, ir ma­no, kad tam įta­kos tu­ri di­de­lis pa­si­skie­pi­ju­sių ir per­si­rgu­sių­jų skai­čius. Ste­bint epi­de­mio­lo­gi­nę si­tua­ci­ją, rugp­jū­čio pa­bai­go­je ir rug­sė­jo pra­džio­je bu­vo ma­to­mas ne­žy­mus pa­ki­li­mas, bet me­di­kė pa­ti­ki­na, kad sir­gi­mai tik­rai ne­vir­ši­jo 500 at­ve­jų.

Adap­tuo­ta vak­ci­na re­ko­men­duo­ja­ma vi­siems nuo 18 me­tų am­žiaus ir vy­res­niems gy­ven­to­jams, ku­riems atė­jo lai­kas pa­si­skie­py­ti pir­ma ar­ba ant­ra su­stip­ri­nan­čią­ja vak­ci­nos do­ze. No­rė­da­mi pa­si­skie­py­ti ar pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl vak­ci­na­ci­jos, kreip­ki­tės į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją.

Pa­si­rink­ti pa­to­giau­sią vie­tą vak­ci­na­ci­jai ga­li­ma re­gist­ruo­jan­tis in­ter­ne­tu www.ko­ro­nas­top.lt. Pri­si­jun­gus per elekt­ro­ni­nius val­džios var­tus ir pa­si­rin­kus sa­vo mies­tą, re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma pa­teiks są­ra­šą įstai­gų, ku­rio­se ga­li­ma skie­py­tis.

Gy­ven­to­jai, ku­rie ne­tu­ri ga­li­my­bės už­si­re­gist­ruo­ti in­ter­ne­tu, tu­rė­tų kreip­tis tie­sio­giai į tą gy­dy­mo įstai­gą, ku­rio­je pa­gei­dau­ja skie­py­tis. Ta­čiau rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne vi­sos gy­dy­mo įstai­gos vyk­do vak­ci­na­ci­ją nuo CO­VID-19 li­gos. Pa­si­kon­sul­tuo­ti, kur skie­py­tis, gy­ven­to­jai ga­li sa­vo gy­dy­mo įstai­go­je.
Iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją ga­li­te ras­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos tink­la­la­py­je https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-co­vid-19-li­gos-ga­li­ma-ir-ki­to­je-gy­dy­mo-is­tai­go­je-nei-esa­te-re­gist­ruo­tas