Se­nų­jų „kan­tič­kų“ pri­sta­ty­mas Var­niuo­se

Pra­bė­gus di­džio­sioms me­tų šven­tėms, sau­sio 7-osios va­ka­rą Var­nių kul­tū­ros cent­ras pa­kvie­tė į Var­nių mies­to bib­lio­te­ką tu­ri­nin­gai pra­leis­ti va­ka­rą. Čia vy­ko se­nų­jų „kan­tič­kų“ pa­ro­dos-ko­lek­ci­jos „Žem­čiū­gai bran­gūs“ pri­sta­ty­mas. Se­ną­sias kny­gas su­rin­ko Var­nių kle­bo­nas And­rie­jus Sa­ba­liaus­kas.

„Kan­tič­kos“ – tai gies­mių kny­gos. Iki XX a. vi­du­rio jos bu­vo ne tik reikš­min­gas lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros pa­mink­las, sa­vo iš­ta­ko­mis sie­kiąs ba­ro­ko epo­chą, bet ir pra­kti­nis poe­ti­nis gies­mių šal­ti­nis, nau­do­ja­mas kai­muo­se. Ka­nau­nin­kas, pa­si­da­li­nęs sa­vo vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mais, ak­cen­ta­vo tai, kad „kan­tič­ki­nis“ gie­do­ji­mas bu­vo sa­vi­ta, il­ga­lai­kė lie­tu­vių tau­tos tra­di­ci­ja, ku­ri šiais lai­kais pri­mirš­ta.

Su­si­rin­ku­sie­ji klau­sė­si Var­nių kul­tū­ros cent­ro tra­di­ci­nės mu­zi­kos gru­pės „Vo kāp!“ at­lie­ka­mų „kan­tič­ki­nių“ gies­mių. Ma­no­ma, kad kaip tik ba­ro­ki­nių ir Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus lai­kų gies­mių me­lo­di­ka ga­lė­tų tap­ti lie­tu­vių bend­ruo­me­ni­nių gies­mių pa­grin­du, nes šios gies­mės tu­ri di­de­lę is­to­ri­nę ir kul­tū­ri­nę ver­tę.

Taip šiuo ren­gi­niu Var­nių kul­tū­ros cent­ras pra­dė­jo ren­gi­nių cik­lą, skir­tą Lie­tu­vių liau­dies dai­nos me­tams pa­mi­nė­ti.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.