
Siūloma Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, įteisinti kaip ne darbo dieną, tačiau sprendimas vis dar nėra priimtas.
Galvojama, kad ji galėtų būti kompensuojama lapkričio 2-ąja – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.
Diana PUZERĖ
Darbo kodekse – 16 šventinių dienų
„Kadangi mes Europoje išsiskiriame savo šventinių dienų kiekiu, todėl priimdami sprendimą dėl vienos dienos turėtume pasvarstyti, kuri kita diena būtų mažiau aktuali, nes tai yra ekonominė logika“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms išvadoms, kuriomis siūloma sausio 13-ąją minimai Laisvės gynėjų dienai suteikti valstybinės šventės statusą ir ją paskelbti ne darbo diena, iš šventinių ne darbo dienų sąrašo išbraukiant lapkričio 2-ąją.
Dalis politikų sausio 13-osios laisvadienį siūlė pakeisti į gegužės 1-ąją, kai yra minima Tarptautinė darbo diena, tačiau, pasak Ministro Pirmininko, ši diena yra labai svarbi, nes šimtmečius buvo kovojama dėl geresnių darbo sąlygų, atlyginimų, todėl tokius dalykus reikia minėti.
Šiuo metu Darbo kodekse yra įrašyta 16 šventinių dienų, per kurias paprastai nedirbama. Iš jų trys sutampa su savaitgalio dienomis.
Laisvadienis – ne kitų šventinių dienų sąskaita
Telšių rajono savivaldybės meras, Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyriaus pirmininkas Tomas Katkus pritaria, kad Sausio 13-oji taptų ne darbo diena, nes, pasak jo, tai viena reikšmingiausių mūsų istorijos datų, simbolizuojančių kovą už laisvę ir tautos vienybę. Tačiau, mero teigimu, tam negalima aukoti kitų jau nusistovėjusių šventinių dienų.
„Ypač nepritariu, kad Sausio 13-osios įteisinimas ne darbo diena būtų daromas lapkričio 2-osios sąskaita“, – teigia T. Katkus.
Pasak mero, lapkričio 2-oji – Vėlinės – yra senas tradicijas turinti diena, kai žmonės keliauja per visą Lietuvą aplankyti artimųjų kapų, uždegti žvakelių, pabūti su šeima ir prisiminti išėjusiųjų. Daugybei žmonių ši diena yra svarbi emociškai, nes ji leidžia sustoti ir prisiminti brangius žmones. T. Katkus mano, jog atimti šią laisvą dieną reikštų apsunkinti daugelio žmonių galimybę tinkamai pagerbti mirusiuosius, nes ne visi gyvena arti artimųjų kapų – daugeliui tenka keliauti šimtus kilometrų, o darbo dieną tai tampa itin sudėtinga. Be to, kapinių lankymas nėra vien formalumas – tai procesas, kuris reikalauja laiko ir rimties.
„Todėl pritariu Sausio 13-osios įtraukimui į ne darbo dienų sąrašą, tačiau tik tuo atveju, jei tam nereikėtų aukoti kitų reikšmingų ne darbo dienų“, – pabrėžia socialdemokratas.
Vietoj laisvadienio – sutrumpinta darbo diena?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Telšių skyriaus pirmininkas Julijonas Šileika įsitikinęs, jog Sausio 13-osios kaip ne darbo dienos įtvirtinimas yra reikšminga iniciatyva, skirta įprasminti kovą už Lietuvos laisvę, tačiau, jo nuomone, siūlymas tai daryti lapkričio 2-osios – Vėlinių – sąskaita kelia diskusijų.
„Vėlinės yra giliai įsišaknijusi tradicija, skirta artimųjų atminimui, todėl sprendimo pasekmės turėtų būti atsakingai įvertintos. Taip pat svarbu nepamiršti ugdymo įstaigų vaidmens. Šiandien Sausio 13-oji mokyklose ir darželiuose yra gyvos istorijos pamoka, leidžianti vaikams ir jaunimui iš arti pažinti šiuos įvykius“, – svarstė J. Šileika.
kyriaus pirmininko nuomone, jei Sausio 13-oji taptų ne darbo diena, gali kilti rizika, kad daliai visuomenės ji tiesiog taptų papildomu poilsiu, o ne susikaupimo ir atminimo diena. J. Šileika mano, jog vietoj tiesioginės dienų kaitos reikėtų ieškoti alternatyvių būdų šiai dienai deramai paminėti – galbūt įvedant sutrumpintą darbo dieną ar stiprinant valstybines iniciatyvas.
„Kol kas laukiame tolesnių diskusijų Seime, ir taip, manau, bus rastas geriausias variantas“, – sakė J. Šileika.
Kokie sprendimai bus priimti, tokius ir vykdysime
Degaičių seniūnas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Telšių rajono skyriaus pirmininkas Leonidas Jegorovas kalbėjo: „Atsakysiu kaip seniūnas: kokie sprendimai bus priimti, tokius gerbsime ir vykdysime. Seniūnas nėra šio lygio sprendimų priėmėjas.“