Sa­ku­rų par­ką pa­pil­dė nau­jas ak­cen­tas

Ge­gu­žės 15-ąją Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nės na­riai jau tre­čią­jį kar­tą ža­vė­jo­si sa­ku­ro­mis.

Šie­met tos sa­ku­ros ne­bu­vo to­kios puoš­nios kaip per­nai – ma­tyt, ba­lan­džio šal­nos pa­vei­kė. Bet žie­dų bu­vo ir ža­vė­tis tik­rai bu­vo kuo. Ja­po­ni­jo­je darb­da­viai pa­pras­tai sa­vo dar­buo­to­jams su­tei­kia lais­va­die­nį, kad šie ga­lė­tų pa­si­mė­gau­ti ne­pap­ras­tu me­de­lių gro­žiu. Gim­na­zis­tams ta pro­ga bu­vo leis­ta gė­rė­tis sa­ku­ro­mis apie va­lan­dą. Kla­sės kar­tu su mo­ky­to­jais įsi­kū­rė prie sa­vo sa­ku­rų, ki­ti be­si­ža­vin­tie­ji su­sė­do ant suo­liu­kų. Suo­liu­kai ypa­tin­gi – tai iš­ti­ki­mų drau­gų suo­liu­kas, ma­lo­nių pri­si­mi­ni­mų suo­liu­kas ir neuž­mirš­ta­mo lai­ko suo­liu­kas. Šiais me­tais sa­ku­rų par­ką pa­pil­dė nau­jas ak­cen­tas – ak­muo, sa­vo for­ma šiek tiek pri­me­nan­tis Fu­džio kal­ną Ja­po­ni­jo­je. Ant jo Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių fa­kul­te­to lek­to­rius skulp­to­rius Do­na­tas Re­pei­ka pa­da­rė par­ko pla­ną prie kiek­vie­nos sa­ku­ros pa­žy­mė­da­mas, kie­no lė­šo­mis ji pirk­ta ir pa­do­va­no­ta.

Kaip ir anks­tes­niais kar­tais, gim­na­zis­tai ir mo­ky­to­jai val­gė prieš­pie­čius, šne­ku­čia­vo­si, mė­ga­vo­si pa­va­sa­rio sau­le ir gė­rė­jo­si sa­ku­rų žie­dais.

Elė KA­KA­NAUS­KIE­NĖ