Kitą savaitę Telšių rajono savivaldybės tarybos komitetuose planuojama pristatyti šių metų rajono biudžeto projektą. Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono, ypač džiaugtis nėra kuo. Mat, atmetus 12 mln. Lt papildytas savarankiškas biudžeto lėšas (šiuos pinigus Savivaldybė iš valstybės gavo kartu su socialinių pašalpų teikimo funkcija), rajono piniginė pasunkėjo vos 100 tūkst. Lt. Planuojamą 2014 m. rajono biudžetą sudaro 122,655 mln. Lt, iš jų 62 mln. Lt skirta savarankiškoms funkcijoms. Administracijos vadovas pasakoja, kaip Savivaldybei pavyko baigti finansinius 2013 metus bei ko reikėtų tikėtis šiemet.
2013 m. pradžioje patvirtintą Telšių rajono savivaldybės biudžetą sudarė 118,276 mln. Lt. Per metus jo pajamos padidėjo apie 3,8 mln. Lt, iš jų: Gyventojų pajamų mokestis – 2,3 mln. Lt, Nekilnojamojo turto mokestis – 160 tūkst. Lt, Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos – 158 tūkst. Lt, Aplinkos apsaugos specialioji programa – 25,9 tūkst. Lt, Kompensavimo būdu gautos ES finansinės paramos lėšos – 1,010 mln. Lt, Biudžetinių įstaigų pajamos – 54,6 tūkst. Lt, iš kitų savivaldybių gautos Mokinio krepšelio lėšos – 36 tūkst. Lt. „Praėjusius metus būtume užbaigę dar geriau, jeigu LR finansų ministerija būtų atidavusi mums pinigus, kurie buvo suplanuoti 2013 m. pradžioje, – pernykščio biudžeto rezultatus prisiminė Savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas. – Iš viso Finansų ministerija mums nedavė 2,3 mln. Lt. Susiklostė tokia neteisybė: Savivaldybė surinko daugiau pajamų, pardavė nereikalingą turtą ir pan., ir atitinkamai Finansų ministerija sumažina lėšas, skirtas negautoms pajamoms išlyginti. Išeina taip, kad kuo daugiau stengiesi – tuo mažiau gauni…“
Gruodžio 31 d. duomenimis, bendra Savivaldybės skola sudarė 47 mln. Lt. Per metus ji išaugo 10 mln. Lt. S. Urbono teigimu, iš esmės skola didėjo todėl, kad buvo prisidedama prie vykdomų projektų – teko imti paskolas siekiant užbaigti pradėtus darbus. Taip pat 2013 m. sausio 1 d. darbuotojams išmokėti 2012 m. gruodžio mėnesio atlyginimai, didėjo įstaigų įsiskolinimas už komunalines paslaugas (Savivaldybė už biudžetinėms įstaigoms tiekiamą šilumos energiją UAB „Litesko“ dar turi grąžinti 900 tūkst. Lt, – red.).
„Kadangi 2013 m. biudžeto asignavimai buvo palikti 2012 m. lygio, tai asignavimų valdytojams, padengus 2012 m. įsiskolinimą, liko labai mažai lėšų einamiems įsipareigojimams vykdyti, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius. – Per 2013 m. išaugo skolos už komunalinius patarnavimus bei atliktus darbus vykdant projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų paramos, kurie buvo pripažinti kaip netinkamos išlaidos. Skolas planuojama padengti iš apyvartinių lėšų likučių šių metų pradžioje.“ 2014 m. Savivaldybė galės skolintis 8,7 mln. Lt.
Kad sumažėtų biudžetinių įstaigų kreditorinis įsiskolinimas, buvo imtasi taupymo priemonių. Jos leido sutaupyti mokos fondą visose biudžetinėse įstaigose. Buvo atsisakyta daugelio ne pirmo būtinumo išlaidų. Sutaupytas lėšas įstaigos persikėlė į darbo užmokesčio fondą, kad būtų galima išmokėti avansus darbuotojams už gruodžio mėnesį.
„Manau, kad pernykštė mūsų taupymo politika pasiteisino – metų pabaigoje gautas ganėtinai neblogas rezultatas, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė S. Urbonas. – Pernai biudžetinių įstaigų darbuotojams buvo suplanuotas 10,6 mėn. darbo užmokesčio fondas. Praktiškai daugelis įstaigų 100 proc. išsimokėjo gruodžio mėnesio atlyginimus. Kitos – tik dalį jų.“ Pašnekovo teigimu, 2014 m. darbo užmokesčio fondas planuojamas jau 10,7 mėn. „Ta viena dešimtoji – gal ir neženklus, bet vis tiek padidėjimas, – sakė administracijos vadovas. – Reikia neužmiršti, kad savivaldybės biudžeto savarankiškos lėšos šiemet didėja vos 100 tūkst. Lt. Be to, pernai buvo atkurtos valstybės tarnautojų kategorijos ir klasės – tai ir vėl pareikalaus papildomai lėšų iš biudžeto. Atvirai kalbant, valstybė su savivaldybėmis eksperimentuoja – įpusėjus finansiniams metams, keičia žaidimo taisykles, numeta papildomas funkcijas, apkrauna papildomomis finansinėmis naštomis, o pinigų daugiau neskiria… ir žiūri, kiek ta savivaldybė gali išgyventi iš savo vidinių rezervų.“ Šiame kontekste, kada savivaldybės vos suduria galą su galu, anot S. Urbono, keistai skamba Vyriausybės pagyros, esą valstybės biudžetas yra puikiai renkamas.
Loading ...
