Tirkšlių kultūros centro direktorę Salomėją Macijauskienę vis dar galima vadinti naujoke – ji miestelyje dirba pusmetį, tačiau tai, kad centro veikla suaktyvėjo, pastebi ir tirkšliškiai, ir svečiai, atvykstantys į renginius.
Kartu su praėjusią vasarą Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusia vadove Tirkšlių kultūros centre dirba dar septyni žmonės, keturi – kūrybiniai darbuotojai.
Beje, pasikalbėti su naująja direktore pasiūlė vieno iš kaimų, kurie priklauso Tirkšlių seniūnijai, gyventoja. Jos nuomone, S. Macijauskienė ir jos vadovaujamas centras neabejotinai verti „Santarvės“ dėmesio. Tad mūsų pokalbis – ir apie centrą, ir apie renginius, ir apie požiūrį į nedidelės kultūros įstaigos veiklą.
– Tradicinis klausimas: kas jus paskatino dalyvauti konkurse, keisti darbo vietą?
– Tai buvo gana greitas sprendimas. Konkursas viešas, pamačiau skelbimą. Ir ryžausi. Prisipažinsiu, nekūriau didelių planų ir didelių lūkesčių neturėjau. Bet širdies gilumoje iš tiesų norėjosi kažko daugiau, didesnės erdvės veiklai, platesnių vandenų. Gal daug kam atrodys, kad tarp kaimo kultūros centro ir miestelio – nedidelis skirtumas, bet jis yra.
Kaimuose nyksta mokyklos, jaunimo mažai… Tai diktuoja ir kultūrinės veiklos specifiką. Taip, tradicinės šventės, akcijos, susibūrimai – labai svarbūs. Bet tai ne viskas. Norisi burti kolektyvus, organizuoti įvairesnius renginius, tik žinai, kad žmonių aplinkui ne tiek ir daug… O kai daugiau vietos gyventojų – išsyk didesnė auditorija, daugiau norinčiųjų burtis ir galimybių daugiau. Tada ir kultūros centro veiklos specifika keičiasi, ir įvairių bendraminčių atsiranda. O kai šalia – žmonės, kurie nori gyventi įdomiau ir patys prisidėti prie kūrybos, reikia tik būti geram organizatoriui. Ir neišdidžiam žmogui, nes tartis, bendradarbiauti būtina.
Jei atvirai, labai ir labai bijojau. Ne atstumų, nors pati gyvenu Šerkšnėnuose, ne žmonių, o to, kaip pavyks tartis su bendruomene, juk ta bendrystė ne per mėnesį ar kelis atsiranda. Tuo klausimu Šerkšnėnuose buvo gerai, viskas pažįstama, įprasta, žmones buvo gaila palikti.
– Per tą pusmetį neteko gailėtis dėl sprendimo?
– Ne, tikrai ne. Tirkšliai – įdomus miestelis, su savo istorija ir ją išmanančiais žmonėmis, su stipria bendruomene. Mūsų kultūros centrui dar priklauso keli kaimai: Užlieknė, kur yra kultūros namai, Balėnai, Pievėnai, o taip pat mažesni Daubariai, Voveriai, Lėteniai.
Kaip ir daugeliui rajono centrų, nebent išskyrus Mažeikių, mums tenka veikti dviem kryptimis: kultūros veikla kaimuose ir čia, Tirkšliuose. Iš pradžių Užlieknės kultūros namuose buvo viena darbuotoja, ji ten ir dirbo, bet tai neracionalu. Nusprendėme: geriau mes visi būsime būryje, o kur reikės, važiuosime. Ar renginys, ar repeticija, ar prisidėjimas savo išgalėmis prie bendruomenės šventės… Mūsų – tik penki žmonės, jei išsisklaidysime, išdalysime darbus, nieko gero iš to neišeis. Ir kuo toliau, tuo labiau matyti, kad tai buvo teisingas sprendimas.
Kaimų bendruomenės dažniausiai rengia vasaros šventes, kalendorines. Su bendruomenių aktyvu susitariame, ko reikia, padarome programą ir važiuojame… Ar Kalėdos, eglių įžiebimas, ar vidurvasario šventė Balėnuose, ar Šv. Magdalenos atlaidai Užlieknėje, ar „Baltas piknikas“, kurį ten šią vasarą planuojame surengti…
Ir kitiems didesniems renginiams sujungiame pajėgas. Petrinės Tirkšliuose jau tapo tradicija, Kermošius – kultūros centro renginys šiemet bus sujungtas su bendruomenės projektu – Kopūstienės virimo švente ir jau vadinsis Kermošius ir kopūstienės čempionatas.
Mano nuomone, geriau tartis ir jungtis, nes didelę šventę padaryti – oho, kiek jėgų reikia. Ir iš bendruomenės, ir iš mūsų, ir iš seniūnijos. Visiems yra ką veikti. Tad negi bus geriau kelios silpnos, o ne viena ar dvi stiprios, solidžios, apgalvotos šventės?
– Girdėjau, kad kultūros centre turite ir naujų kolektyvų.
– Aplinkui yra daug talentingų žmonių, reikia tik pamatyti. Tirkšliuose gyvena puikus muzikantas Gintaras Pypkinas, grojantis keliais instrumentais. Pasikalbėjome, atėjo į mūsų centrą, dabar turime grupę „Stuowax“. Manau, kad yra dar prisimenančių „Golwax“ grupę, tad juokaujame, kad vaikas per laiką jau atsistojo ant kojų…
Birutė Vaičkuvienė subūrė suaugusiųjų mėgėjų teatro grupę, balandžio pradžioje visus kviesime į spektaklio „Bandomosios skyrybos“ premjerą.
Jau daugiau nei dešimt metų gyvuoja Užlieknės kultūros namų liaudiška kapela „Glousnis“, jubiliejų šventėme pernai. Važiuojam į repeticijas, kapeloje – trys vietos gyventojai ir dar septyni „legionieriai“, ir iš Tirkšlių, ir iš Mažeikių.
Neseniai subūrėme vokalinį instrumentinį ansamblį „Kasnakt“, Gintė Venclovienė Ruzguose surado moterį, kuri rašo dainas – ir muziką, ir žodžius, paruošė duetą. Kai nuvažiavome į Ryškėnus, Gražinos Motijauskienės kūrybą ir mūsų dueto pasirodymą visi labai gyrė – sakė: įdomu, nauja, negirdėta…
Laura Urnikienė subūrė jaunimo aktyvą, TV3 skelbtam konkursui jis filmavo vaizdo klipą, tikėjomės laimėti garso aparatūrą. Nors nelaimėjome, bet darbas jaunimui patiko, tad dabar yra 12 aktyvių jaunuolių grupė – jei tik ko reikia, visada padės.
Vasaris – renginių mėnuo. Jau pradėjome intensyviai ruoštis Užgavėnėms Tirkšlių pušyne. Tiesa, jos vyks sekmadienį, prieš tikrąją šventę. Norėjosi ne tik persirengėlių klajonių paprastą darbo dieną. Ir Užgavėnėms sujungėme pajėgas: mes ruošiame programą, bendruomenė su pirmininke Asta Griciuviene pasirūpins blynais, seniūnija – malkomis ir kita įranga. Su jaunimu paruošėme vaizdo klipą-kvietimą. Peržiūrų daug, žmonės domisi, laukia. Tikimės, kad bus smagu, stengiamės. Būtų gerai, kad dar pasnigtų – būtų galima nuo kalniuko pačiuožinėti, išvaromą žiemą pajusti…
– Sakėte, kad Tirkšliai – miestelis su įdomia praeitimi, turtinga istorija, iškiliais kraštiečiais… Jau vyko renginių, skirtų jiems prisiminti ir pagerbti. O tolesnių planų turite?
– Taip, ir šioje mūsų veiklos srityje yra nemažai planų. Tik nenorime garsiai reikštis, nes tai, ką planuojame, didelis ir vėl jungtinis darbas. Tikimės pasitelkti Tirkšlių istorijai neabejingų žmonių, surinkti ir susisteminti medžiagą. Turiu vilties, kad kada nors galėsime žmones pakviesti į temines ekskursijas po miestelį ar jo apylinkes. Tai būtų dar vienas bendras mūsų ir bendruomenės projektas, o vertinant perspektyvą – didelis ir atsakingas darbas.
Kalbėjosi Asta ŠILAITYTĖ
Nuotr. iš kultūros centro archyvo
Loading ...
