Žemaičių muziejaus „Alka“ fonduose saugoma daugiau kaip 150 tūkstančių eksponatų. Tai – unikalūs, vertingi archeologijos, profesionaliosios ir taikomosios dailės, istorijos, numizmatikos, etnografijos, liaudies meno rinkiniai.
Vertingiausi eksponatai, veikiami laiko, temperatūros svyravimų, irsta, praranda vertę, estetinę išvaizdą, jiems gresia pavojus sunykti. Todėl muziejuje sistemingai vykdomi vertingiausių, labiausiai pažeistų eksponatų prevencinio konservavimo ir restauravimo darbai.
Žemaičių muziejus „Alka“ pristatė du naujus, itin unikalius, restauruotus eksponatus: X–XII a. datuojamą medinį luotą iš Biržulio ežero ir lektiką iš Oginskių rūmų Rietave, pagamintą XIX a. pr. Genujoje, Italijoje.
Aurelija SERVIENĖ
Medinis luotas
Muziejaus direktorės pavaduotoja, vyr. fondų saugotoja Teresė Žulkutė pristatė vieną iš unikaliausių, retų muziejuje saugomų eksponatų – luotą. Jis buvo rastas Biržulio ežere Telšių rajone apie 1957 m.
Pasak luoto restauravimo projekto autorės T. Žulkutės, tai seniausia medinė, išskaptuota iš pušies, vandens transporto priemonė, atspindinti ne tik to laikotarpio žemaičių žvejybos techniką, bet ir suteikianti žinių apie tos epochos žmonių gyvenseną, papročius, tikėjimą, santykius su kaimynais.
Luotas nebuvo nei konservuotas, nei restauruotas, todėl jo būklė buvo labai prasta. Gavus finansavimą buvo pradėti luoto konservavimo ir restauravimo darbai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai skyrė aukščiausios kategorijos archeologinių medžio dirbinių restauratorę Deimantę Baubaitę vadovauti luoto išsaugojimo darbams, konsultuoti eksponavimo klausimais.
D. Baubaitė parengė vizualinės apžiūros ir fizinės būklės įvertinimo aktą ir luoto konservavimo ir restauravimo darbų programas. Buvo atliktas luoto medienos rūšies tyrimas. Konsultuojamas ir vadovaudamasis konservavimo ir restauravimo darbų programa, Žemaičių muziejaus „Alka“ II kategorijos meninių darbų restauratorius Ramūnas Balsevičius kruopščiai atliko luoto konservavimo ir restauravimo darbus.
„Luoto restauravimas buvo nemažas iššūkis, tačiau, talkinant D. Baubaitei, buvo imtasi veiksmų, kad šitas eksponatas būtų išsaugotas. Pats eksponatas buvo labai trupantis, daug plyšių, atlūžę keturi didesni fragmentai. Pirmiausia reikėjo išvalyti visas dulkes ir plyšelius, paskui buvo imtasi konservavimo darbų. Buvo naudojami chemikalai ir medžiagos sutvirtinti eksponato paviršių, užglaistyti plyšius ir suteikti jam ekspozicinį vaizdą“, – darbų, trukusių trejus metus, eigą pasakojo restauratorius R. Balsevičius.
Unikali lektika
Šiais metais sukanka kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 255-osios gimimo metinės. Džiugu, jog būtent šiemet muziejuje pristatomas labai svarbus eksponatas, papildęs muziejaus kunigaikščių Oginskių giminei skirtą ekspoziciją. Tai – lektika iš Oginskių rūmų. Ją restauravo Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro meninių baldų restauratorius Robertas Švelnikas.
Vyr. muziejininkė Daiva Lukšienė kalbėjo, jog Oginskiams priklausiusi nešiojamoji lektika pagaminta XIX a. pr. Italijoje, kur tuo metu ir gyveno Oginskiai. Į Žemaičių muziejų „Alka“ ji pateko 1940 m. labai prastos būklės, todėl iki šiol nebuvo eksponuojama. Lietuvoje lektikos nebuvo populiarios, daugiausiai jų buvo Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt. Jos buvo gaminamos pagal individualius užsakymus – rūmų damoms nešioti.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi kunigaikščiams Oginskiams priklausę įspūdingi garsių pasaulio dailininkų paveikslai, baldai, indai, rytietiški kilimai, kašmyriniai audiniai ir daugybė kitų vertybių.
„Alkos“ muziejus turi ir dar vieną lektiką iš Platelių dvaro, datuojamą XVIII a.
Loading ...
