Receptas nuo mokyklose patiriamo smurto ir patyčių dar neišrastas

„Germanto“ vidurinėje mokykloje įvyko švietimo įstaigų vadovų pasitarimas. Jame diskutuota apie mokyklose patiriamą smurtą ir patyčias.
Susitikimą pradėjusi „Germanto“ vidurinės mokyklos direktorė Alma Mikienė teigė, jog šioje mokykloje, kaip ir kitose, smurtas ir patyčios tarp moksleivių egzistuoja. Apklausos rezultatai rodo, kad smurto ir patyčių „Germanto“ vid. mokykloje nepatiria 45 proc. mokinių, saugiausiai mokykloje jaučiasi devintokai, nesaugiausiai – šeštokai. Du mokiniai nurodė, kad prie jų priekabiaujama nuolat.
Pasak A. Mikienės, džiugu, jog mokykla turi psichologą, be to, reikalui esant iš policijos išsikviečia nepilnamečių reikalų pareigūną, kurio pagalbos prireikia vis rečiau. Darant mokyklos SSGG (stiprybės – silpnybės – galimybės – grėsmės) analizę, nustatyta, kad stipriausia mokyklos grandis – draugiški santykiai. Tai, A. Mikienės teigimu, viena iš priežasčių, kodėl jų mokykloje nėra daug smurto ir patyčių.
Įvykdo nusikaltimus
Susirinkusieji pripažino, jog tikriausiai nėra nė vienos mokyklos, kurioje nebūtų patyčių, fizinio ar psichologinio smurto.
Telšių r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Marčenkovienė tvirtino, kad, jei vaikas mokykloje jaučiasi nesaugiai, kyla įvairių grėsmių: jis nenori eiti į mokyklą, praleidinėja pamokas, jaučia nervinę įtampą, pradeda ieškoti prieglobsčio kitur, tarkime, gatvėje. Specialistės teigimu, tėvai dažnai savo atžalų nervinę įtampą linkę priskirti prie paauglystės problemų, tačiau kartais šaknys slypi kur kas giliau. Kita bėda – suaugusieji į vaikų pyktį dažnai sureaguoja tuo pačiu: mokytojai pabaria nusižengusį moksleivį, juo būna nepatenkinti ir tėvai.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Aušra Noreikaitė informavo, kad praėjusiais metais nepilnamečiai Telšių rajone įvykdė 73 nusikalstamas veikas. Tarp pilnametystės nesulaukusių asmenų padarytų nusikaltimų – vagystės, plėšimai, pernai užfiksuotas ir vienas išžaginimas bei seksualinis prievartavimas. Specialistė tvirtino, kad didžiausias nusikalstamumas tarp nepilnamečių užfiksuotas Varniuose – čia įvykdyta net 80 proc. visų nepilnamečiams inkriminuojamų nusikaltimų.
Praėjusiais metais į policijos budinčiąją dalį buvo pristatyti 135 nepilnamečiai asmenys: 101 vaikinas ir 34 merginos. 17 iš jų – asmenys iki 14 metų, 33 – nuo 14 iki 16 metų, 85 – nuo 16 iki 18 metų. Nustatyta, kad Telšių rajone yra 2 elgetaujantys ir 3 valkataujantys nepilnamečiai.
Už nepilnamečių vaikų nepriežiūrą 2009-aisiais išrašyti 152 protokolai jų tėvams.
Pareigūnė pasidžiaugė, jog Buožėnų mokykla pasiryžo padaryti tai, ko nepanoro kitos ugdymo įstaigos – įsteigė jaunųjų policijos rėmėjų būrelį. Gerų žodžių A. Noreikaitė negailėjo ir „Germanto“ vidurinei mokyklai, kuri, esą turėdama tiek daug moksleivių, su elgesio problemomis tvarkosi puikiai.
„Bendradarbiaukime ir problemas išspręsime lengviau“, – sakė specialistė.
Vaikai atkartoja
Telšių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Barauskis teigė, jog patyčios ir smurtas neabejotinai egzistuoja mokyklose – į jų skyrių užsuka vaikai, kurie apie patiriamą smurtą ar patyčias nėra prasitarę mokyklos, kurioje mokosi, darbuotojams. Specialistas sakė, kad svarbu, jog mokinių tėvai būtų informuoti, į kokias institucijas gali kreiptis, jei jų vaikui reikia pagalbos. Tėvus galima patraukti administracinėn atsakomybėn, jeigu jie buvo informuoti apie savo atžalos problemas ir nesiėmė jokių veiksmų.
Psichologė Aušra Lesnickaitė teigė, jog būtų per daug drąsu sakyti, kad rajono mokyklose tarp moksleivių patyčių ir smurto yra gana nedaug. Tačiau kaip nuo to apsisaugoti – pasakyti sunku. „Jei turėtume receptą, ką daryti, argi tai egzistuotų?“ – svarstė A. Lesnickaitė. Jos teigimu, pirmiausia svarbu nebijoti tai pamatyti ir pripažinti, nes suaugusieji to bijo – dažnai linkę įkišti galvą į smėlį.
„Patyčios, smurtas – tai problema, kuri priklauso nuo mūsų pačių. Pažiūrėkime, kaip visokias bėdas sprendžiame mes patys – ir šeimose, ir darbovietėse pasitaiko įvairių niuansų, o vaikai tai atkartoja“, – kalbėjo psichologė.
A. Lesnickaitė tikino, kad tai, ką galime padaryti patys, nereikia įbrukti kitam – taip dažnai elgiasi tėvai, galvodami, kad mokykla turi išauklėti jų vaiką. Todėl psichologė teigė visuomet paklausianti, kas buvo padaryta iki tol, kol nuspręsta kreiptis pagalbos kitur.