Nors daugelis senų daugiabučių gyventojų supranta renovacijos naudą, ne visi išdrįsta žengti šį žingsnį. Dažniausia baimė – kad darbai bus atlikti nekokybiškai, o už broką niekas neprisiims atsakomybės ir jo šalinimo išlaidas teks dengti patiems. Siekdami išsklaidyti šias abejones, ekspertai paaiškina, kas atsako už modernizacijos kokybę ir kur kreiptis pastebėjus trūkumų.
Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo apie 30 gyventojų pranešimų dėl galimų pažeidimų renovacijos metu. Daugiausia jų susiję su nepatogumais, patiriamais atliekant darbus butuose, tokius kaip balkonų stiklinimas, langų, radiatorių, šildymo stovų, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų keitimas bei apskaitos prietaisų montavimas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai gyventojai abejoja, ar darbai atliekami laikantis reikalavimų, o naudojamos medžiagos – kokybiškos.
Pagal gyventojų pranešimus šiemet atliktos 9 patikros, dažniausiai dėl nebaigtų arba netinkamai atliktų darbų – ypač balkonuose, bendrose erdvėse ar butuose.
APVA Daugiabučių modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžia, kad pirmiausia problemas turėtų spręsti rangovas ir projekto administratorius, kartu su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu. Kai susitarti nepavyksta, įsitraukia APVA atstovai.
Gyventojų pastebėjimai yra itin svarbūs
Nors už renovacijos darbų priežiūrą atsakingas techninis prižiūrėtojas, butų savininkai, stebintys procesą kasdien, gali pastebėti galimus trūkumus greičiau nei bet kas kitas. Pastebėjus pažeidimus, pirmiausia reikia kreiptis į projekto administratorių. Jei administratorius nereaguoja ar nesprendžia problemų, gyventojai gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA.
„Svarbu ne tik pastebėti problemas, bet ir jas atsakingai fiksuoti – daryti nuotraukas, užsirašyti datas, aplinkybes ir detales. Jeigu dėl darbų kokybės kyla ginčas, galutinį sprendimą priima nepriklausomi ekspertai, tačiau gyventojų surinkta informacija gali tapti svarbiu įrodymu, padedančiu išsamiau įvertinti situaciją“, – sako E. Petrauskas.
Baigus statybos darbus, jų kokybę ir atitiktį projektui vertina VTPSI komisija. Jei pažeidimų nenustatoma, parengiamas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Prieš išmokant valstybės paramą, APVA specialistai papildomai patikrina, ar visos investicijų plane numatytos priemonės įgyvendintos, ir įvertina jų kokybę.
APVA taip pat atlieka planines statybos patikras. Dažniausiai nustatomi nedideli pažeidimai, tokie kaip netvarkingai laikomos medžiagos, neapsaugoti statybos produktai, informacijos stendo nebuvimas, nepašalintos šiukšlės, išmėtyti įrankiai ar ant praėjimų palikti elektros kabeliai.
Jei klaidos išryškėja pasibaigus renovacijai
Jei po renovacijos paaiškėja, kad darbai atlikti nekokybiškai arba padaryta klaidų, atsakomybė tenka tam statybos proceso dalyviui, kurio veiksmai tai lėmė – projektuotojui, rangovui ar techniniam prižiūrėtojui.
Statybos įstatymas nustato garantijos terminus: matomiems darbams – ne trumpesnį kaip 5 metų, o paslėptiems elementams – 10 metų. Jeigu nustatoma, kad paslėptuose elementuose buvo tyčia užmaskuotų defektų, garantija pratęsiama iki 20 metų. Visi garantijos terminai skaičiuojami nuo renovacijos darbų užbaigimo ir jų perdavimo užsakovui dienos.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ
Loading ...
