Re­na­vo dva­re – Že­mai­čių ba­jo­rų inau­gu­ra­ci­ja

2025-ai­siais su­kaks tris­de­šimt me­tų, kai vei­kia Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­ja, vie­ni­jan­ti Že­mai­ti­jo­je gy­ve­nan­čius ar­ba iš čia ki­lu­sius šio luo­mo at­sto­vus.

Ak­ty­vio­je, ba­jo­riš­ką, že­mai­tiš­ką kul­tū­ri­nį pa­vel­dą puo­se­lė­jan­čio­je, sa­vas tra­di­ci­jas tu­rin­čio­je drau­gi­jo­je šiuo me­tu – ar­ti pust­re­čio šim­to na­rių.

Šeš­ta­die­nį Re­na­vo dva­ro so­dy­bo­je vy­kęs vie­nas svar­biau­sių šios or­ga­ni­za­ci­jos me­ti­nių ren­gi­nių – iš­kil­min­ga nau­jų ba­jo­rų inau­gu­ra­ci­jos šven­tė – ta­po aks­ti­nu pa­si­do­mė­ti drau­gi­jos veik­la, tiks­lais ir sie­kiais.

Vis­ką fik­suo­ja spe­cia­lio­je kny­go­je

Is­to­ri­kės-ge­nea­lo­gės Si­gi­tos Gas­pa­ra­vi­čie­nės straips­ny­je ra­šo­ma, kad Lie­tu­vos ba­jo­rai ke­lis šim­tus me­tų iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro vai­di­no svar­biau­sią vaid­me­nį Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me, eko­no­mi­nia­me ir kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me. Tai bu­vo mū­sų tau­tos eli­tas, la­biau­siai iš­si­la­vi­nę ir di­džiau­sią ka­pi­ta­lą tu­rė­ję, di­džiau­sią da­lį ša­lies tur­to val­dę vi­suo­me­nės na­riai.

Ba­jo­rai ne tik da­rė įta­ką po­li­ti­kos, kul­tū­ros ir ci­vi­li­za­ci­jos vys­ty­mui­si, bet ir die­gė tau­ti­nį sa­vi­tu­mą tarp lie­tu­vių ir bal­ta­ru­sių.

Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra apie 6 tūkst. ba­jo­rų luo­mo at­sto­vų.

Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­jos kanc­le­rė Sta­sė Jok­šie­nė, no­rė­da­ma at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kiek na­rių šiuo me­tu tu­ri jos at­sto­vau­ja­ma or­ga­ni­za­ci­ja, į ran­kas paė­mė Di­džią­ją Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­jos kny­gą. Jo­je re­gist­ruo­ja­mi vi­si ba­jo­rai, už­ra­šo­ma, iš ko­kios gi­mi­nės jie ki­lę, ka­da iš­duo­tas le­gi­ti­ma­ci­jos, ar­ba ba­jo­rys­tės pri­pa­ži­ni­mo, ak­tas, vi­sa ši in­for­ma­ci­ja pa­tvir­ti­na­ma at­sa­kin­gų as­me­nų pa­ra­šais.

„Da­bar drau­gi­jo­je yra 241 ba­jo­ras, 26 her­bai iš 26 gi­mi­nių. Gau­siau­sia tur­būt Le­wart her­bo Vait­ke­vi­čių gi­mi­nė. Gau­si Bo­go­ri­jos her­bo Staš­kaus­kų gi­mi­nė“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.
Veik­los daug ir įvai­rios

Įdo­mu tai, kad Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­jos na­riai yra ne tik žmo­nės, gy­ve­nan­tys Ma­žei­kių, Plun­gės, Tel­šių, Pa­lan­gos, Ši­lu­tės, Klai­pė­dos mies­tuo­se bei ra­jo­nuo­se, bet ir, pa­vyz­džiui, Kau­ne. Ki­taip ta­riant, tie, ku­rių gi­mi­nių šak­nys yra iš Že­mai­ti­jos, no­riai sto­ja į Tel­šiuo­se sa­vo būs­ti­nę tu­rin­čią Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­ją.

„Tu­ri­me re­lik­vi­jas, že­mai­čių kal­ba pa­ra­šy­tą prie­sai­ką. Vė­lia­vi­nin­kas tu­ri sa­vo ap­ran­gą. Sa­vo su­si­bū­ri­muo­se sten­gia­mės kal­bė­ti že­mai­tiš­kai. Ir drau­gi­jos ak­tai, ku­riuos įtei­kia­me inau­gu­ruo­ja­mie­siems, ir­gi pa­ra­šy­ti že­mai­tiš­kai. Drau­ge va­žiuo­ja­me į teat­rus, lan­ko­me ki­tuo­se Lie­tu­vos ra­jo­nuo­se gy­ve­nan­čius ba­jo­rus, bend­ra­dar­biau­ja­me su pa­na­šio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Dar puo­se­lė­ja­me tra­di­ci­ją drau­ge pa­ly­dė­ti se­nuo­sius ir pa­si­tin­ka­me Nau­juo­sius me­tus. Pa­vyz­džiui, per­nai Nau­juo­sius me­tus pa­si­ti­ko­me da­ly­vau­da­mi „Duo­nos ke­lio“ edu­ka­ci­jo­je Ur­vi­kiuo­se“, – apie drau­gi­jos veik­lą pa­sa­ko­jo S. Jok­šie­nė.

Ji pri­dū­rė, kad or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nę, ku­rio­je sten­gia­si skelb­ti ak­tua­liau­sią in­for­ma­ci­ją. Že­mai­čiai ba­jo­rai šiuo me­tu lei­džia kny­gą apie že­mai­čius ir drau­gi­ją. Kny­ga bus tar­si pa­li­ki­mas atei­nan­čioms kar­toms. Ti­ki­ma­si, kad jau spa­lį įvyks kny­gos pri­sta­ty­mas.

Inau­gu­ra­ci­ja – svar­bus ren­gi­nys

Že­mai­ti­jos is­to­ri­nės že­mės pa­li­kuo­niai jau­čia pa­rei­gą, rū­pes­tį ir at­sa­ko­my­bę iš­sau­go­ti sa­vo pro­tė­vių šak­nis ir pra­tęs­ti gy­vą ry­šį, vis at­si­kar­to­jan­tį ir at­si­nau­ji­nan­tį su kiek­vie­na kar­ta. To­dėl kar­tą per me­tus vyks­tan­tis pri­pa­žin­tų nau­jų ba­jo­rų inau­gu­ra­ci­jos ren­gi­nys – svar­bus įvy­kis.

Šių me­tų nau­jų ba­jo­rų inau­gu­ra­ci­ja, į ku­rią su­si­rin­ko apie 100 žmo­nių, vy­ko Re­na­vo dva­ro rū­muo­se.

Drau­gi­jos kanc­le­rė S. Jok­šie­nė juo­kė­si: „Tiek žmo­nių su­si­ren­ka­me, kad per ma­ži Lie­tu­vos dva­rai.“

Šeš­ta­die­nį bu­vo inau­gu­ruo­ta 18 ba­jo­rų, jiems įteik­ti ak­tai, pa­tvir­ti­nan­tys na­rys­tę drau­gi­jo­je. Be to, dar 10 Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­jun­gos na­rių pa­gei­da­vo gau­ti Že­mai­čių ba­jo­rų pri­pa­ži­ni­mo ak­tus. Jie ren­gi­ny­je Re­na­ve ir bu­vo įteik­ti.

„Pag­rin­di­nė drau­gi­jos na­rių ver­ty­bė – dva­sin­gu­mas. Dėl to mums na­tū­ra­liai ki­lo po­rei­kis tu­rė­ti dva­si­nį ga­ny­to­ją, kad jis mū­sų min­tis ir dar­bus kreip­tų gi­les­ne dva­sin­gu­mo kryp­ti­mi. Nuo šiol drau­gi­ja tu­rės ka­pe­lio­ną, dva­si­nį ga­ny­to­ją – jis pa­tvir­tin­tas ren­gi­ny­je. Drau­gi­jos ka­pe­lio­nu ta­po ka­nau­nin­kas ku­ni­gas And­rie­jus Sa­ba­liaus­kas. Tai nuo­sta­bus žmo­gus, vaikš­čio­jan­ti en­cik­lo­pe­di­ja, tik­ras dva­sios ga­ny­to­jas“, – kal­bė­jo S. Jok­šie­nė.

Inau­gu­ra­ci­jos ren­gi­ny­je da­ly­va­vo bū­rys gar­bin­gų sve­čių: LDK At­min­ties rū­mų ir LDK Kil­min­gų pa­li­kuo­nių bend­ri­jos, Po­nų ta­ry­bos, Lie­tu­vos ba­jo­rų kraš­tų su­si­vie­ni­ji­mo Kau­no ba­jo­rų, Šv. Adal­ber­to LDK ri­te­rių or­di­no ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai.

Prik­lau­sy­mą luo­mui ten­ka įro­dy­ti

At­ve­jų ir si­tua­ci­jų, kai žmo­nės nu­ta­ria įro­dy­ti sa­vo pri­klau­sy­mą ba­jo­riš­kam luo­mui ir tap­ti drau­gi­jos na­riais, bū­na įvai­rių. Kar­tais į nau­jų ba­jo­rų inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ją jų pa­svei­kin­ti at­vyks­ta gi­mi­nės. Pa­ma­tę, kas ir kaip ten vyks­ta, jie ir pa­tys už­si­no­ri, kad jų ba­jo­riš­kas luo­mas bū­tų pa­tvir­tin­tas.

Bet svar­biau­sias da­ly­kas toks: žmo­gus „iš gat­vės“, vien už­si­ma­nęs bū­ti ba­jo­ru, sa­vai­me juo ne­taps. Neuž­ten­ka tik do­mė­tis sa­vo gi­mi­nės šak­ni­mis bei is­to­ri­ja. Yra net 14 punk­tų, ku­riuos pri­va­lo­ma įgy­ven­din­ti, no­rint įgy­ti ba­jo­rys­tės pri­pa­ži­ni­mą.

Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų – fak­tą, kad ta­vo gi­mi­nės ke­tu­rios kar­tos bu­vo ba­jo­rų luo­mo at­sto­vai, ten­ka įro­dy­ti do­ku­men­tais. Tam rei­ka­lin­ga Lie­tu­vos is­to­ri­jos ar­chy­vo iš­duo­da­ma pa­žy­ma. O iš­duo­da­ma ji tik ta­da, kai ar­chy­ve dir­ban­tys is­to­ri­kai-ge­nea­lo­gai at­lie­ka ge­nea­lo­gi­nį ty­ri­mą, su­da­ro gi­mi­nės me­dį. Tai vi­du­ti­niš­kai už­trun­ka apie me­tus ir, anot pa­šne­ko­vės, kai­nuo­ja. Ta­da le­gi­ti­ma­ci­jos ko­mi­si­ja, ga­vu­si as­me­nų, ma­nan­čių, kad jie yra ba­jo­rų luo­mo at­sto­vai, do­ku­men­tus, per­žiū­ri, įver­ti­na ir prii­ma spren­di­mus.

Pap­ras­čiau yra tiems žmo­nėms, ku­rie ei­na jau pra­min­tais ta­ke­liais.

„Tas, ku­ris yra pri­pa­žin­tas ba­jo­ru, su­tin­ka ki­tam gi­mi­nai­čiui ar gi­mi­nai­tei leis­ti nau­do­ti tą jau su­da­ry­tą gi­mi­nės me­dį ir ja­me esan­čią in­for­ma­ci­ją. Ta­da, va­din­kim, kan­di­da­tas, no­rin­tis tap­ti ba­jo­ru, tuos su­da­ry­tus ar­chy­vi­nius do­ku­men­tus, gi­mi­nės me­dį pa­pil­do sa­vo duo­me­ni­mis. Pro­ce­dū­ros pa­pras­tes­nės ir vyks­ta trum­piau. To­kių pa­vyz­džių, kai vie­nas gi­mi­nės at­sto­vas pra­mi­na ta­kus ir ki­tiems, tik­rai tu­ri­me“, – paaiš­ki­no drau­gi­jos kanc­le­rė.

Ge­nea­lo­gi­ja daž­ną su­do­mi­na ir įtrau­kia

Pa­sak S. Jok­šie­nės, bu­vi­mas Že­mai­čių ba­jo­rų drau­gi­jos na­riu su­jun­gia ke­lis da­ly­kus: tai ir vi­suo­me­ni­nė veik­la, užim­tu­mas, ir sa­vo is­to­ri­jos, sa­vo šak­nų nag­ri­nė­ji­mas.

„La­bai įdo­mu ži­no­ti, kas tu esi, iš kur esi atė­jęs. O juk nea­tė­jai iš nie­kur. Prieš ta­ve bu­vo daug ir įvai­rių žmo­nių, tu­rė­ju­sių sa­vo cha­rak­te­rius, už­siė­mi­mus, sa­vi­tą mąs­ty­mą. Be­je, kai žmo­nės pra­de­da do­mė­tis sa­vo ge­nea­lo­gi­ja, il­gai­niui daž­nas tuo už­si­kre­čia. Bet, ži­no­ma, tam tu­ri atei­ti ir tin­ka­miau­sias lai­kas“, – min­ti­mis pa­si­da­li­jo pa­šne­ko­vė.

Ne­rin­ga ŠVEL­NIE­NĖ

Nuotr. Mo­des­to NOR­MAN­TO ir iš drau­gi­jos ar­chy­vo