Stebint Lietuvos ir pasaulio geopolitinę situaciją, aukščiausiu šalies lygiu vis dažniau pradedama kalbėti apie pilietiškumo ugdymą, kuris turi tapti neatsiejama mūsų švietimo sistemos dalimi. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija šią sąvoką ir kitokią ugdymo sistemą propaguoja jau daugiau nei du dešimtmečius, tačiau gimnazijos parengta programa iki šiol nebuvo patvirtinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Lina LIŪNIENĖ
Šių metų birželį švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius viename interviu teigė, kad „ketinama pasirašyti trišalį ketinimų protokolą dėl kadetų mokyklos steigimo Plungėje, Alsėdžiuose. Jį pasirašytų mokykla, Savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Seimas parengė Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja susitikimuose dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo, kuriuose aptariami tokio ugdymo Lietuvoje pokyčiai ir aktualijos.
Kaip ugdyti jaunimą, kaip įskiepyti jam pilietiškumo dvasią, kokios gimnazijos galimybės ateityje tapti regionine kadetų mokykla? Apie tai diskutavome su Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriumi Regimantu Kavaliausku ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Gramaliene.
– Kokių pasikeitimų gimnazija sulaukė pradėjus plačiau kalbėti apie galimybę tapti regiono kadetų mokykla?
R. Kavaliauskas:
– Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad dėl šio statuso suteikimo gimnazijos bendruomenė dirba jau daugiau nei du dešimtmečius. Buvęs mokymo įstaigos direktorius Leonas Mockūnas dar 2001-aisiais rado puikią nišą, kuri sudomino ir pritraukė nemažai jaunų žmonių, atvykusių į mūsų mokyklą ir čia keitusių save ir savo gyvenimą. Jei ne ši – pilietinio-gynybinio ugdymo – pakraipa, kaip ir buvo numatyta, vidurinės mokyklos Alsėdžiuose galbūt jau ir nebebūtų. Per tuos metus gimnazija nenustojo tęsti ir populiarinti pasirinktos krypties, net tuo metu, kai kartais galėjo atrodyti, kad niekam to ir nereikia. Tarsi nujausdama artėjančio karo grėsmę ir galimus pasikeitimus šioje srityje gimnazijos bendruomenė 2021 metais pakvietė ministerijų, Seimo, Savivaldybės vadovus prisiminti 20 metų veiklos kelią Alsėdžiuose. Atrodo, kad praėjus dviem dešimtmečiams pradėjome vėl iš naujo eiti tuo pačiu keliu dėl statuso įtvirtinimo.
D. Gramalienė:
– Tą susitikimą Alsėdžiuose galime tikrai vadinti lūžiu ir dėkoti visiems dalyvavusiems. Ypač daug šiame kadetų mokyklų steigimo kelyje pavyko nuveikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui prof. Valdui Rakučiui. Jis inicijavo ne vieną susitikimą Seime, ministerijose, Savivaldybėje. Vasarą Alsėdžiuose vykusioje konferencijoje prof. V. Rakutis pristatė pranešimą apie kadetų rengimo sistemą, supažindindamas konferencijos dalyvius su Varšuvos kadetų mokyklos Abiejų Tautų Respublikoje steigimo peripetijomis, pagrindiniais iniciatoriais bei absolventais, tarp kurių ir žymusis 1794 metų sukilimo prieš rusus vadas Tadas Kosčiuška, pasižymėjęs ir JAV Nepriklausomybės karuose.
– O kiek tokių mokyklų Lietuvoje būtų? Ar jos netaptų prieglobsčiu tiems, kurie turi elgesio, mokymosi problemų?
R. Kavaliauskas:
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija šiuo metu yra tokia: kadetų mokyklos negali būti masinis reiškinys, todėl jų nebus daug, tikimasi, kad Lietuvoje gali atsirasti keturios tokios mokyklos. Nuo praeitų metų pavasario ministerija buvo numačiusi „namų darbus“ tiek mums, tiek Savivaldybei, planuose buvo numatyta ir bendra ugdymo programa, tačiau kol kas didelių esminių pokyčių nevyksta, žinome, kad viskas turi būti paruošta iki 2025 metų. Kadetų mokyklų sistemos sukūrimas vis dar stringa – nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms. Šiais mokslo metais pilietiškumo programa integruota į visus mokomuosius dalykus ir sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų pamokų. Mūsų mokyklos bendrabutyje gyvenantys mokiniai ugdomi pagal atskirą dienotvarkę – vyksta kasdieninės rikiuotės, specialūs užsiėmimai su instruktoriais, jaunieji šauliai į pamokas noriai ateina vilkėdami šaulių uniformas, aktyviai dalyvauja šaulių veikloje.
D. Gramalienė:
– Dirbant gimnazijoje dažnai tenka susidurti su kitų ugdymo įstaigų požiūriu, kad ši mokykla gali tapti visų nesimokančių, nedrausmingų, su kuriais kartais sunkiai randa kalbą tėvai ir pedagogai, užuovėja. Gaila, kad nuolat tenka kartoti, jog gimnazija yra tokia pat ugdymo įstaiga, kuri neturi nei papildomų psichologų, nei daugiau pagalbos specialistų, kuri lygiai taip pat orientuota į mokymosi rezultatus.
– Tačiau Alsėdžių mokykla – ne tokia, kaip kitos. Čia dirba ne tik pedagogai, bet ir instruktoriai, vyksta aktyvi šaulių veikla, taip pat organizuojama veikla, apie kurią kitų mokyklų moksleiviai gali tik pasvajoti.
R. Kavaliauskas:
– Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu turime du profesionalius instruktorius, kurie su mokiniais kryptingai dirba pagal parengtą programą.
D. Gramalienė:
– Anot prof. V. Rakučio, „kadetų mokyklos yra ta grandis, kuri galėtų svariai prisidėti prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo“, Prezidentas įsitikinęs, kad „mūsų valstybės saugumas gali būti garantuotas tada, kai juo rūpinasi kiekvienas pilietis, todėl kokybiškas švietimas, kuriame integruotas pilietinis ir patriotinis ugdymas, yra neatsiejama nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida“. Esame įsitikinę, kad šiandieniniam jaunam žmogui labiausiai patrauklus patyriminis ugdymas. Lapkričio viduryje gimnazistams pilietiškumo kompetencijos bus ugdomos išbandant trijų dienų gyvenimo įgūdžių kursą, kuris išskirtinis tuo, kad yra orientuotas į moksleivių praktinių gebėjimų stiprinimą, mokant juos apsisaugojimo, išgyvenimo ir apsigynimo pagrindų. Kurso metu mokiniai bus mokomi išgyvenimo lauko sąlygomis įgūdžių (palapinių statymo, mazgų rišimo būdų ir pan.), bendrosios saugos ir pirmosios medicinos pagalbos. Numatyta, kad įgytas žinias moksleiviai pritaikys kurso pabaigoje organizuotame žygyje.
– Kaip manote, ar alsėdiškiams moksleiviams gerai pažįstamos pilietiškumo, patriotiškumo, bendruomeniškumo sąvokos?
R. Kavaliauskas:
– Naujojoje Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje kaip viena iš numatytų silpnybių įvardytas per menkas mokinių pilietinis ugdymas mokyklose. „Pilietiškumo pagrindų dalykas traktuojamas nepakankamai rimtai, jam trūksta patrauklumo, jis mažai siejamas su praktine veikla, Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, nepakankamai stiprinami įgūdžiai aktyviai įsitraukti į gyvenamosios vietovės bendruomenės ir valstybės gyvenimą“, – rašoma dokumente. Manau, kad mūsų gimnazijai šios silpnybės negresia. Mokiniai aktyviai įsitraukia į įvairią veiklą, noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, konkursuose, aktyviai bendradarbiaujama su vietos bendruomene.
D. Gramalienė:
– Gimnazijos vardas Lietuvoje žinomas dėl daugelio dalykų. Vienas iš jų – aktyvus dalyvavimas projektinėje veikloje. Vasaros pradžioje atnaujinta bendradarbiavimo sutartis su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Lapkričio pradžioje – su Plungės rajono savivaldybės miesto partnerio Golub Dobžyno Anos Vazos gimnazija Nr. 1. Pilietiškumo ugdymas vykdomas per netradicinę veiklą ir susitikimus. Šiuo metu ruošiamasi respublikinei konferencijai „Mane įkvepia mano signataras“, kuri skirta Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus 160-osioms gimimo ir 90-osioms mirties metinėms. Konferencijos globėjas – prof. Liudas Mažylis. III gimnazinės klasės mokiniai dvi dienas mokėsi Vilniuje – paskaitos vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Europos namuose, MO muziejuje, aktoriaus Arūno Sakalausko teatro studijoje. Visa tai padeda stiprinti supratimą apie jauno žmogaus vietą šiandieniniame sudėtingame pasaulyje.
– Ar baigus Alsėdžių gimnaziją vienintelis kelias – į Karo akademiją?
R. Kavaliauskas:
– Gaila, bet kartais dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad baigę kadetų mokyklą gimnazistai būtinai turi tęsti karines studijas. Džiaugiamės visais, kurie ryžtasi studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, bet manau, kad pagrindinis mūsų įstaigos siekis yra paruošti gyvenimui atsakingus, gebančius orientuotis sudėtingose gyvenimo situacijose piliečius. Tie, kurie pasirenka tarnystės Tėvynei kelią, dalijasi savo įžvalgomis, kad jiems yra nepalyginti lengviau tiek fiziškai, tiek tikrinant teorijos žinias. Manau, tokia pagrindinė misija ir turėtų būti, nes šiuo metu krašto apsaugos sistemoje reikalingi pačių įvairiausių sričių specialistai.
Loading ...
