Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšiuose ir Telšių rajone (Nevarėnuose, Ryškėnuose ir Degaičiuose)“, kurio pareiškėja – UAB „Telšių vandenys“, įgyvendinti pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Bendra projekto vertė be PVM – 13,348 mln. Lt. Apie projekte numatytus darbus kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, UAB „Telšių vandenys“ valdybos pirmininku Kęstučiu Anglicku.
„Kol kas šis projektas yra vertinamas, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas, – tikimės, kad pavyks gauti lėšų jam įgyvendinti. Aplinkos valdymo agentūra yra pritarusi tam, kad būtų skelbiamas konkursas, ir esame įtraukti į sąrašus. Projekto vertė didelė – 13,348 mln. Lt be PVM, o su PVM siektų apie 15 mln. Lt.“ Pasak K. Anglicko, pagrindinis dėmesys įgyvendinant šį projektą bus skirtas Nevarėnams. Miestelyje planuojama ne tik pakloti nuotekų tinklus, bet ir pastatyti valymo įrenginius.
Taip pat pagal projektą numatoma prie nuotekų tinklų prijungti tuos namus, iki kurių tinklai nebuvo pakloti įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Telšių rajone (Varniuose, Gintaluose, Ožtakiuose, Luokėje, Džiuginėnuose)“.
„Tai liečia ir Varnių, ir Luokės, ir Telšių gyventojus. Kur tik leis techninės galimybės, stengsimės surinkti visus tuos galiukus miesteliuose, kuriuose nuotekų tinklai nebuvo pakloti. Įgyvendinant projektą, bendrai planuojama pakloti apie 6–9 kilometrus nuotekų tinklų“, – teigė K. Anglickas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas informavo, kad Nevarėnuose, įgyvendinant projektą, ketinama pakloti nuotekų tinklus ir pastatyti valymo įrenginius. „Kokie tai bus valymo įrenginiai – atviri ar uždari – šiuo metu sprendžia projektuotojas, – kalbėjo K. Anglickas, – tačiau praktika Lietuvoje yra tokia, kad visur statomi atviri valymo įrenginiai. Manau, kad mes juos ir pasirinksime, nes jų priežiūros ir įrengimo kaštai yra mažesni, jie veikia geriau nei uždari.“ Prieš keletą metų nevarėniškiai griežtai pasisakė, kad jeigu valymo įrenginiai bus statomi netoli miestelio – jie turi būti uždari. O jeigu ketinama statyti atvirus – tai reikėtų daryti kuo toliau nuo gyvenvietės. Tačiau, atrodo, bus pasirinktas kitas variantas – bus statomi atviri valymo įrenginiai šalia Nevarėnų. „Manau, kad diskusijų šia tema nebus daug, – teigė K. Anglickas. – Daugelis žmonių mano, kad jeigu pastatomi uždari valymo įrenginiai – tai kvapų nėra. Kvapas niekur nedingsta: tas ciklas, kuris naikina nuotekas, yra biologinis. Jam reikia deguonies, todėl sąlytis su oru bus visada: nepriklausomai nuo to, ar valymo įrenginiai yra uždari, ar atviri. O statyti juos keletą kilometrų nuo gyvenvietės išeina labai dideli kaštai, kuriuos turės sumokėti tas pats vartotojas. Šiandien technologijos leidžia statyti atvirus valymo įrenginius taip, kad netrukdytų gyventi. Juolab kad juos pastačius, atsiras ir keletas darbo vietų.“
Tačiau kodėl taip skubėta rengti šį projektą? Pašnekovas tvirtino, kad Savivaldybę pasiekė gandai, jog 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu keisis prisidėjimo prie aplinkosauginių projektų sąlygos, t. y. savivaldybės vietoje dabartinių 5 proc. turės prisidėti net 15 proc. nuo bendros projektų vertės.
„Kalbama ir apie tai, kad turėtų būti didinama ir vandens kaina, – kalbėjo UAB „Telšių vandenys“ valdybos pirmininkas K. Anglickas. – Šiuo metu laukiame metinių įmonės rezultatų, kurie jau šiandien galima pasakyti, jog yra prasti. Buvo vykdoma daug projektų, atsirado gausybė prisijungimų prie tinklų, kuriuos turėjo padaryti UAB „Telšių vandenys“ savo lėšomis. Todėl metinis bendrovės pajamų ir išlaidų balansas yra neigiamas.“ Anot pašnekovo, neigiamos įtakos bendrovei turėjo ir tai, kad AB „Žemaitijos pienas“, kuri pirkdavo daugiau nei pusę tiekiamo vandens, to daugiau nebedaro.
„Kol kas apie vandens kainos didinimą kalba tik UAB „Telšių vandenys“ direktorius, – sakė K. Anglickas. – Pirmiausia tą kainą jie turės apsiginti Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Bet nereikia užmiršti, jog Telšiuose vandens kaina (pagal miesto dydį) yra viena iš mažiausių visoje Lietuvoje. Mes kaina prilygstame didiesiems šalies miestams: Šiauliams, Vilniui, Kaunui, Klaipėdai. Tačiau kiek vartotojų pas mus ir kiek pas juos?!“
Loading ...
