Rankdarbių meistrė P. Eitutienė savo dirbiniais norėtų papuošti miestą

Kiekvieno mūsų namuose galima rasti kažko savito, išskirtinio. Ne išimtis ir 2014 m. 90-ąjį gimtadienį švęsiančios Petronelės Eitutienės namelis. Ponia Petronelė saulėtas dienas ir ilgus, šiltus pavasario vakarus leidžia iš medžiagų skiaučių sukurtų įvairių gyvūnėlių ir paukštelių draugijoje.
P. Eitutienę jau daugelį metų lydi meilė rankdarbiams. 1924 m. gimusi, trijų vaikų susilaukusi ir ganėtinai anksti likusi našle, Petronelė po sunkių darbų tuometiniame kolūkyje sielos ramybę rasdavo užsiimdama įvairiausiais rankdarbiais. P. Eitutienė nepamenanti, kiek bemiegių naktų buvo praleista prie audimo staklių. Tačiau visi lūkesčiai pasiteisindavo, pamačius puikų rezultatą – spalvomis ir raštais margintą, išaustą audeklą. Rankdarbių meistrė savo išaustų darbų kolekciją papildė tautiniais rūbais.
2009 m. Petronelė ėmėsi piešimo meno. Vartant P. Eitutienės piešinius, atrodo lyg žengtum per jos gyvenimą, jaustum tai, ką ji kažkada jautė, pamatytum tai, ką ji yra išgyvenusi ir patyrusi. Senolė visą savo ilgą gyvenimo kelią pieštuku įamžino knygoje.
„Kai jau viskas buvo nupiešta, man pasidarė liūdna, pajutau vienatvę, todėl gimė mintis savo namelį apgyvendinti pasiūtais gyvūnėliais“, – teigė P. Eitutienė. Savo vietą senolės namuose yra atradę per 40 iš medžiagų skiaučių siūtų įvairių žvėrelių, gyvūnėlių, o medžiaginiai paukšteliai pasklido po visą Petronelės tvirtovę, jų neįmanoma suskaičiuoti.
Moteris šio amato nežadanti atsisakyti tol, kol jėgos leis. Senolė atskleidė ir vieną slapčiausią savo svajonę – jinai norėtų, jog medžiaginiai čiulbuonėliai teiktų džiaugsmą ne jai vienai, o ir telšiškiams. Petronelė norėtų jais papuošti Sedos gatvės šviestuvus. „Labai norėčiau, kad žmonės pamatytų tai, ką per savo ilgą amželį esu sukūrusi“, – slapčiausiais norais dalijosi P. Eitutienė.