Ra­mu­nė Kny­ze­lie­nė: „Tel­šiai – na­mai, ku­riuo­se la­bai ge­ra ir gra­žu“

Kar­tu su vy­ru iš emig­ra­ci­jos gy­ven­ti į Tel­šius grį­žu­si Ra­mu­nė Kny­ze­lie­nė mėgs­ta va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu ir vi­sus ra­gi­na tai da­ry­ti. Šei­ma daž­nai sė­da ant šių trans­por­to prie­mo­nių ir va­žiuo­da­mi džiau­gia­si Mas­čio eže­ro pa­kran­te bei vi­su Tel­šių mies­tu.

Ema GRUB­LIAUS­KY­TĖ

Va­ži­nė­tis Tel­šiuo­se – vie­nas ma­lo­nu­mas

Ra­mu­nė sa­kė, kad jai vi­sa­da pa­ti­ko va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu, nes tai ak­ty­vi veik­la. Kar­tu su vy­ru in­ten­sy­viai pra­dė­jo min­ti pe­da­lus prieš pen­ke­rius me­tus ir sėk­min­gai tai tę­sia iki šiol.
Tel­šiuo­se va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu jai yra tik­ras ma­lo­nu­mas. „Tel­šiai – na­mai, ku­riuo­se la­bai ge­ra ir gra­žu“, – tei­gė R. Kny­ze­lie­nė.

Anks­čiau šei­ma gy­ve­no už­sie­ny­je, to­dėl da­bar, kai grį­žo į sa­vo kraš­tą, no­ri vi­sur nu­va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, gro­žė­tis gam­ta, jos gy­vy­bin­gu­mu.

Ke­liau­to­ja tvir­ti­no, kad dvi­ra­čiu va­ži­nė­ti yra la­bai sma­gu. Fi­ziš­kai ju­dė­ti nau­din­ga, o nu­va­žiuo­ti ki­lo­met­rai ke­lia džiaugs­mą ir no­ri­si va­žiuo­ti vis dau­giau.

Tel­šiai pri­trauk­tų dau­giau dvi­ra­ti­nin­kų

Ra­mu­nės ma­ny­mu, Tel­šiuo­se ga­lė­tų bū­ti įreng­ta spe­cia­li vie­ta dvi­ra­ti­nin­kams, kur jie ga­lė­tų va­ži­nė­ti ir tre­ni­ruo­tis. To­kių vie­tų trūks­ta, o dvi­ra­ti­nin­kams bū­tų daug sau­giau.

Nu­min­ti ki­lo­met­rai

R. Kny­ze­lie­nė kar­tu su vy­ru sten­gia­si va­ži­nė­ti sau­lė­to­mis die­no­mis, kai ne­ly­ja. Nors ne­sle­pia, kad yra te­kę grįž­ti per lie­tų ir su­šla­pus.
Il­giau­sia jų ke­lio­nė dvi­ra­čiu bu­vo iki tė­vų na­mų ir su­da­rė ke­tu­rias­de­šimt tris ki­lo­met­rus. O įpras­tai įvei­kia de­šimt, pen­kio­li­ka ar net dvi­de­šimt ki­lo­met­rų.

Ra­gi­na sės­ti ant dvi­ra­čių

R. Kny­ze­lie­nė tuos, ku­rie vis dar abe­jo­ja, ra­gi­na pa­ban­dy­ti sės­ti ant dvi­ra­čių, nes ke­lio­nės jais – pui­ki ir ak­ty­vi veik­la, ku­rios me­tu ga­li­ma la­bai daug pa­ma­ty­ti nau­jų da­ly­kų, su­tik­ti nau­jų žmo­nių, svei­kai ju­dė­ti ir t. t. Kai žmo­gus įro­do sau, kiek su­ge­ba, jam tai tei­kia džiaugs­mą. Pa­ta­ri­mas: va­žiuo­jant dvi­ra­čiu kiek­vie­ną kar­tą rink­tis nau­ją marš­ru­tą, nes nau­ji vaiz­dai pa­lie­ka vis ki­to­kių įspū­džių.

Ra­mu­nė su vy­ru iš už­sie­nio grį­žo dar vi­sai ne­se­niai. At­ra­dę lais­vo lai­ko sten­gia­si kuo daž­niau va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais ir ty­ri­nė­ti įvai­riau­sias vie­tas.
Ar­ti­mie­ji ar drau­gai, ku­rie tu­ri dvi­ra­čius, ne­pa­būgs­ta ir mie­lai pri­si­jun­gia va­žiuo­ti kar­tu. Kar­tais mo­te­ris dar iš­girs­ta nu­si­ste­bė­ji­mų, ko­dėl jai ir vy­rui taip pa­tin­ka min­ti pe­da­lus.

Ap­ran­ga ir dvi­ra­tis

Dvi­ra­čių mė­gė­ja at­sklei­dė, kad ap­ran­gą ke­lio­nėms ren­ka­si pa­gal pa­to­gu­mą ir kad bū­tų spor­tiš­ka.

Dvi­ra­čius šei­ma iš kar­to nu­spren­dė nu­si­pirk­ti ge­rus, kad tik­tų il­ges­niems marš­ru­tams ir ne­reik­tų ne­ri­mau­ti, kad ke­ly­je kas nors nu­tiks.

Tie­sa, kar­tais vie­ną ki­tą de­ta­lę rei­kia keis­ti – lem­pu­tę ar at­švai­tą. Prieš kiek­vie­ną ke­lio­nę dvi­ra­tes trans­por­to prie­mo­nes pa­tik­ri­na, ar vis­kas ge­rai. Pri­pu­čia pa­dan­gas, o kar­tais dvi­ra­tį ati­duo­da meist­rui, kad pa­tik­rin­tų vi­sas de­ta­les, ar ne­rei­kia jų keis­ti, kad ga­lė­tų be rū­pes­čių to­liau tęs­ti sa­vo ke­lio­nes.

Atei­ties pla­nai

Šei­ma tu­ri bend­rą tiks­lą – kas­kart įveik­ti kuo dau­giau ki­lo­met­rų. Jiems la­biau pa­tin­ka ne­pla­nuo­ti marš­ru­tai, nes vis­kas tuo­met ei­na­si ge­riau ir tiks­liau.

Apie elekt­ri­nius dvi­ra­čius

Kol kas Ra­mu­nei elekt­ri­niai dvi­ra­čiai su­si­do­mė­ji­mo ne­ke­lia. Jai ar­ti­mes­ni pa­pras­ti dvi­ra­čiai, ku­riuos rei­kia pa­čiam min­ti.

miesto dviračiai